Žmonės – prieš idėjų nešėjus
Jono Jurašo režisuotą Johno Patricko Shanley pjesę "Dvejonė" persekioja keistos paralelės. Spektaklis apie trapią ribą tarp kaltės ir nekaltumo į Kauną atkeliauja dienomis, kai miestas alsuoja šia tema.
P.Shanley pjesė "Dvejonė" kviečia dvejoti savo nuojautomis, spėlionėmis dėl įvykių, kurių nesugebame objektyviai priimti – tik žvelgdami per savo subjektyvių vertinimų prizmę. Autorius neskuba nieko teisti, tik kelia kaltės ir tiesos klausimą, pasitelkdamas parabolės formą.
Kūrinio centre – mokyklos direktorė vienuolė kariauja psichologinį karą su jaunu parapijos kunigu, kurį kaltina seksualiai išnaudojant juodaodį moksleivį. Ji neturi jokių įrodymų, pasikliauja tik savo intuicija. Pjesės autorius įtampą išlaiko iki paskutinės akimirkos, versdamas skaitytojus ar žiūrovus nuolat abejoti savo pačių vertinimais.
"Ką darai, kai nesi tikras?" – tai pirmasis pjesės klausimas bendruomenei, atsidūrusiai kokios nors katastrofos, netekties, skausmo, dvasinės ar kitokios krizės akivaizdoje. Autorius mano, kad abejonė tokiais momentais gali visus labiau susieti nei bendra nuomonė, padėti išvengti melo ir pažadinti žmogiškumą.
"Ar mes žmonės, ar tik idėjų ir įsitikinimų nešėjai?" – pagrindinio pjesės veikėjo kunigo Flino lūpomis klausia autorius, versdamas susimąstyti apie meilės ir atleidimo artimajam vertę.
"Dvejonė" yra pirmasis J.Jurašo dramos spektaklis tėvynėje po daugelio metų. Kauno valstybiniame dramos teatre (KVDT) jis rodomas Ilgojoje scenoje – toje pačioje, kurią prieš du dešimtmečius jis pats ir atrado.
Pagrindiniai kunigo ir mokyklos direktorės vaidmenys patikėti aktoriams Povilui Budriui ir Eglei Mikulionytei. Tačiau aplodismentų nusipelno ir kiti spektaklio kūrėjai, tarp kurių – jauni aktoriai Vaida Būtytė, Oneida Kunsunga ir Simonas Lindešis.
Po spektaklio, kuris KVDT bus rodomas balandžio 17-ąją, spektaklio kūrėjai siūlo neišsiskirstyti: jie nusiteikę pasidalyti su žiūrovais mintimis apie dvejones, žmones ir idėjų nešėjus.