Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Susipažinkite: mama Afrika
2009-01-07
Kokie yra žmonės, dar laikomi žmonijos šaknų ir gyvenantys taikoje su gamta? Eglė Aukštakalnytė–Hansen turi savo atsakymą į šį klausimą: jį galima išskaityti lietuvės fotografijose iš Juodojo žemyno.
Eglės Aukštakalnytės-Hansen fotografijų apie Afriką parodos atidarymas Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) – sausio 7 d. 17 val.
"Afrikoje dar alsuoja gyvos žmonijos šaknys, čia žmogus dar gyvena taikoje su gamta", – sako aktorė, kurios gyvenimo kelias iš Lietuvos per Rusiją nusidriekė iki Afrikos. Patirtį, sukauptą gyvenant šiame žemyne, ji sudėjo į knygą "Mama Afrika", kurią iliustravusios nuotraukos – tarp šiandien Kaune atidaromos parodos eksponatų.
"Norėčiau, kad fotografijų parodos "Mama Afrika" lankytojai patirtų, koks nepakartojamas ir gražus šis civilizacijos mažai paliestas, neturtingas žemynas, kokie įdomūs, spalvingi, originalūs ir nepakartojami jo žmonės", – kviečia aktorė, per atidarymą žadanti ne tik pabendrauti su kauniečiais, bet ir pademonstruoti savo sukurtą filmą apie masajų genties papročius.
Kenijos ir Tanzanijos teritorijose gyvenanti masajų gentis – ryškiausia ir labiausiai žinoma Rytų Afrikos klajoklių gentis. Genčių kraustymosi metu XV a. ši karinga, tik gyvulininkyste besiverčianti gentis į Kenijos teritoriją atklydo iš Pietų Sudano ir sėsliau apsistojo Afrikos savanoje Rifto slėnyje.
Kiek vėliau dėl nuolatinių konfliktų su kaimyninėmis gentimis masajai buvo išstumti į dabartinę jų gyvenamą teritoriją tarp Masai Maros ir Amboselio nacionalinių parkų Kenijoje bei tarp Serengečio ir Ngorongoro kraterio nacionalinių parkų Tanzanijoje.
XX a. pradžios pirmieji šiame regione pasirodę keliautojai – misionieriai pastebėjo masajų karių, vadinamų moranais, jėgą, drąsą, įspūdingą išvaizdą ir pavadino "kilniadvasiais pirmykščiais". Tokie jie yra iki šiol.
"Savo fotografijose bandžiau užfiksuoti skirtingų apeigų akimirkas, veidus, nuotaikas, perteikti kasdienio gyvenimo džiaugsmus", – sako E.Aukštakalnytė–Hansen.
Beje, pačios aktorės draugystė su masajais prasidėjo labai netikėtai: po to, kai jų gentainis Lešao Ndorkas parodė kelią į Masai Marą pasiklydusiems safario mėgėjams.
Betarpiškas bendravimas ir atvirumas padėjo aktorei tapti sava tarp masajų. "Lešao pakvietė pasisvečiuoti savo kaime Loitos kalvose. Kaimiečiai mano garbei paaukojo avį, o pamatę mane valgančią iš jų rankų pusžalę avieną ir ragaujant vietinio alaus, tikriausiai suprato, kad priimu ir gerbiu juos tokius, kokie jie yra, – prisimena lietuvė. – Tiesa, turėjau juos pamažu prisijaukinti, kad atvertų savo šimtamečių tradicijų paslaptis."
Lietuvei teko garbė dalyvavau emoratos (berniukų ir mergaičių apipjaustymo), eunoto (masajų karių įšventinimo į šeimos vyrus) ceremonijose, moterų vaisingumo palaiminimo apeigose, vestuvėse. "Visada keliaudavau į jų žemę su fotoaparatu. Jiems leidus ir įpratus prie fotoaparato spragtelėjimų, pradėjau fiksuoti kasdienybės, apeigų ir ritualų akimirkas. Masajams buvo didelis džiaugsmas save pamatyti nuotraukose, nors fotoaparato blykstės jie iki šiol bijo, mat tiki, kad tai atima iš jų sielas", – prisimena E.Aukštakalnytė–Hansen.
