Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Rimtoji muzika su ironijos prieskoniu
2008-11-18
Vaida Milkova
Šiandien prasidedanti XIII tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio "Iš arti" antroji dalis pasiūlys ne vieną naują lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinį, meistriškumo kursus kompozitoriams ir atlikėjams.
Festivalio programa sudaryta taip, kad kiekviename koncerte skambėtų užsieniečių ir lietuvių kompozitorių kūrinių. Tarp pastarųjų – daug kauniečių. Dvi muzikinės premjeros – įvairiausius žanrus išmėginusio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūriniai. Šis nemažą teatro kompozitoriaus patirtį turintis kaunietis prieš dvidešimtmetį išgarsėjo siurrealistinėmis, ironiškomis instrumentinio teatro kompozicijomis–"dramomis".
Anksčiau pats vadovavęs šiam festivaliui, dabar jis prisipažįsta į koncertus ateinantis "kaip eilinis kompozitorius".
– Kurių antrosios festivalio dalies muzikinių vakarų labiausiai lauksite?
– Nesu toks svarbus pats sau, kad labiausiai laukčiau savo kūrinių premjerų. Man įdomus kontekstas, todėl labiau nei savo premjerų laukiu kitų kompozitorių kūrinių.
– Festivalyje Kauno kompozitorių kūriniams tenka išskirtinis dėmesys?
– Negalėčiau pasakyti, kad išskirtinis. Čia mūsų kūriniai skamba tarp kitų lietuvių kompozitorių ir kitų šiuolaikinės filharmoninės muzikos kūrėjų. Bendros pasaulinės premjeros vyksta – kauniečių, vilniečių, klaipėdiečių, užsieniečių. Kauniečių sureikšminimas būtų tolygus užsidarymui, kitų sumenkinimui.
– Pritariate minčiai, kad šiuolaikinėje muzikoje visiškai naujo produkto sukurti neįmanoma – kiekvienas kompozitorius remiasi anksčiau sukurtaisiais?
– Tai – teoriškai išprotauta tezė. Žiūrint iš šalies – viskas jau sukurta, atradimai šiais laikais labai reti. Antra vertus, kiekviena diena, kiekviena sekundė veda į naujus kūrybinius atradimus. Tikrai nėra taip, kad kuriami vien pakartojimai.
– Jūs net savo kūrinius mėgstate pavadinti su tam tikromis nuorodomis į tai, kas buvo.
– Čia toks žaidimas vyksta. Vieną festivalyje skambėsiantį kūrinį pavadinau "Trečiasis greitasis, arba Glinkos ir Nemirovičiaus–Dančenkos kelionė traukiniu iš Peterburgo į Maskvą". Muzikinis–literatūrinis siužetas toks: kartą Michailas Glinka (rusų kompozitorius, gyvenęs 1804–1857 m. – red.past.) gavo keistą kvietimą keliauti TRAUKINIU į Maskvą... Nesuprantama baimė sukaustė Michailo širdį.
Slogios jo nuotaikos neišblaškė visą kelionę nė minutei nenutrūkęs Vladimiro Nemirovičiaus–Dančenkos (rusų režisierius, dramaturgas, pedagogas, gyvenęs 1858–1943 m. – red. past.) plepėjimas... Baisus traukinio triukšmas ir greitis (apie 30 km/val.) vis dėlto nesutrukdė M.Glinkai suvokti, kad šis išradimas atvertė naują žmonijos istorijos puslapį. Nuolat apie tai mąstydamas, M.Glinka susirgo gilia depresija ir greitai mirė.
– Kokia, jūsų akimis, yra šiuolaikinės akademinės muzikos ateitis? Muzikiniai stiliai maišysis – šiuolaikinės filharmoninės muzikos kūriniuose skambės ir džiazas, ir populiariosios melodijos, gausės muzikinių dekonstrukcijų?
– Apie ateitį nespėlioju. Yra popmuzika, yra džiazas, yra šiuolaikinė muzika. Galbūt ne akademinė – filharmoninė. Manau, šios pozicijos dar ilgą laiką nesikeis. O kad šie stiliai maišosi tarpusavyje – natūralu, nematau nieko baisaus. Visiems muzikos stiliams tai į naudą.
XIII tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio "Iš arti" antrosios dalies Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) vyks lapkričio 18–23 d.
Išsami festivalio programa – interneto svetainėje www.isarti.lt.
