Vienuoliktą kartą rengiamam konkursui „Lietuvos spaudos fotografija“ buvo pateikta tūkstančiai nuotraukų, iš kurių organizatoriai atsirinko tik per 150.

Vertins be vardų

Praėjusį savaitgalį tarptautinė komisija išrinko kasmet nuo 2002 m. Lietuvos spaudos fotografų klubo organizuojamo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ finalinius darbus. Norą dalyvauti konkurse ir varžytis dėl geriausio kadro autoriaus vardo buvo pareiškę 142 fotografai. Jie konkursui pateikė daugiau kaip 5 tūkst. darbų, iš kurių atrinkta daugiau kaip 150 fotografijų. Tiesa, konkurso organizatoriai autorių neatskleidžia.

„Viskas užkoduota, konkurso dalyviai komisijai nežinomi. Pavardes reikia suskaičiuoti, norint pasakyti, kiek autorių atrinkta, tačiau tai dar nepadaryta. Tačiau tas skaičius irgi bus preliminarus, nes mes dar turėsime tikrinti visas nuotraukas, ar jos atitinka sąlygas, ar tais metais padarytos ir pan.“, – sakė Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas ir vienas konkurso organizatorių Jonas Staselis.

Žiuri atrinkti fotografų darbai pateks į metraštį „Lietuvos spaudos fotografija 2012“ ir to paties pavadinimo parodą. Abu bus pristatyti per šių metų gegužę Rotušėje vyksiančius apdovanojimus „Auksinis kadras“, kur paaiškės pačių geriausių kadrų autoriai. Vėliau tradiciškai paroda keliaus po Lietuvą.

Penkios reportažo temos

Konkurse „Lietuvos spaudos fotografija 2012“ yra dvylika temų: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Portretas“, „Diplomatija“, „Kultūra“, „Pramogos“, „Kariuomenė“, „Europos metai“, „Sportas“, „Gamta ir jos apsauga“, „Spindesys“ ir „Reportažas“. Kiekvienos temos buvo išrinkta po tris, kai kurių – keturis nominantus – tai yra nuotraukas arba fotografijų istorijas, ir išrinktas kiekvienos temos nugalėtojas.

J.Staselio teigimu, ilgiausiai žiuri diskutavo dėl reportažo nugalėtojo. „Reportažas neturi savo specifinės temos, tai yra atlikimo žanras. Tad temų čia gali būti įvairių. Tai turi būti arba reportažas iš baigtinio įvykio, arba fotografijų pasakojimas apie įvykį, žmogų, reiškinį ir pan.“, – aiškino J.Staselis. Iš reportažo rubrikai pateiktų temų buvo atrinktos penkios, tie pasakojimai atsidurs albume „Lietuvos spaudos fotografija 2012“ ir to paties pavadinimo parodoje.

„Viena tema iš baleto mokyklos, kita – socialinė, apie kaime gyvenančius alkoholikų tėvų vaikus. Kitas atrinktas pasakojimas yra apie šunų priežiūrą, prieglaudą. Ketvirtas – dailininkų Saukų gyvenimas, namai, bendravimas. O penktoji istorija – Eglės Kusaitės teismo istorija“, – atrinktas temas apibūdino pašnekovas.

Objektyve – Europa

Kaip naujieną šiųmečiame konkurse, kalbėdamas apie temas, J.Staselis išskyrė temą „Europos metai“. „Tai nauja tema. Kiekvienais metais Europoje skelbiami Europos metai. Praėjusiais metais buvo savanorystės, šiemet – kartų solidarumo. Jei viskas klostysis, kaip esame numatę, kad nereikėtų keisti temos pavadinimo, “Europos metai„ bus kasmet. Tik kiekvienais metais ji turės savo potemę. Taigi šiemet ta potemė yra Europos vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas“, – apie naują temą kalbėjo vienas konkurso organizatorių.

Kas turėtų atsispindėti tokios temos fotografijose? Organizatorių teigimu, darbai turėtų vizualizuoti temą, atspindėti kartų ryšį, patirties perėmimo, bendravimo tarp kartų galimybes, akimirkas iš renginių.

J.Staselio manymu, ši tema bus naudinga fotografams, nes kasmet ji turės kitą aspektą, bus galima nušviesti kitą gyvenimo spalvą. „Ši tema išeina iš tradicinių, aiškiai apibrėžtos temos rėmų. Čia fotografas gali įdėti daugiau minties ir darbo“, – sakė klubo prezidentas.

Užsiminė pašnekovas ir apie kitą temą – „Diplomatiją“. Ši jau trečius metus esanti tema, J.Staselio įsitikinimu, išties įdomi, nors nelabai plati ir lengva. „Bet, mano galva, ji palengva įsisuka ir auga. Pirmais metais žiuri atrinko penkias šios temos fotografijas, praėjusiais – septynias, o šiemet jau devynias. Čia diplomatija – tai ne vien politikų susitikimai. Ji vaizduojama ir atskleidžiama plačiąja prasme, diplomatija visame mūsų gyvenime“, – dėstė fotografas.

Daug blogų fotografijų

Pagrindinės temos, kuriomis nuotraukų pateikiama daugiausia, yra gamta, gyvenimas, portretas. Taip buvo ir šiemet. Įdomu, kokiais kriterijais remdamiesi komisijos nariai atrinko apie pusantro šimto fotografijų iš daugiau nei 5 tūkst.

„Pirmiausia nuotraukos turėjo atitikti temos reikalavimus: jei įvykinė tema, turi būti įvykis, jei portretas, tai portretas ir t. t. Kitas kriterijus – kad tai būtų tikrai gera fotografija: kompozicija ir kiti dalykai. Aktuali ir įvykio svarba. Vertinti fotografijas pagal juose esančius žinomus žmones, o ne jas pačias, būtų neteisinga“, – sakė vienas žiuri narių Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.

Kalbėdamas apie tai jis pateikė pavyzdį, kad vienas reportažų buvo Justino Marcinkevičiaus laidotuvės. Tačiau jis nebuvo nominuotas. „Mes žinome, kas tas Just.Marcinkevičius, kokia jo svarba Lietuvai, o jei žiūrime plačiau, toliau jo niekas nebežino“, – subtilybes aiškino komisijos narys.

Kaip teigė pašnekovas, geros fotografijos atskiriamos visada. Tačiau konkurse neapsieita ir be blogų fotografijų. Ir jų, S.Žvirgždo teigimu, buvo tikrai daug. Dažna priežastis – fotografai neperskaito konkurso sąlygų, kokios yra temos, kas nuotraukose turi būti.

„Kitas blogas dalykas, kad ne visi autoriai pateikia aprašus. Mano galva, spaudos fotografija susideda iš dviejų dalykų: iš vaizdo ir aprašo. Nes tą patį įvykį galima traktuoti skirtingai“, – sakė vienas komisijos narių.