Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Ar jūsų brangakmenis tikras?
2010-04-26
Vaida Milkova
Tradicinėje juvelyrikos parodoje "Žiedai žiedai" konsultuota brangakmenių klausimais, tačiau daug norinčiųjų išsiaiškinti, ar jų deimantai – tikri, neatsirado.
Tikrino senus papuošalus
Susimokėję už tyrimą nuo 15 iki 120 litų, savo brangakmenius ekspertų tyrimui patikėjo apie dešimt kauniečių. "Daug lietuvių turi senesnių papuošalų, dovanotų mamų ir močiučių. Daugiausia žmonės ir nešė tokius papuošalus, klausė, ar tikri akmenys ir kiek jie galėtų kainuoti", – pasakojo Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėja gemologė (brangakmenių specialistė – aut. past.) Violeta Kisielienė.
Vidutinio amžiaus moteris jai nedrąsiai parodė aukso spalvos metalo žiedą su masyvia, rubiną primenančia akimi. Ilgai trunkančių tyrimų neprireikė – kelias sekundes jį apžiūrinėjusi po mikroskopu gemologė paskelbė tarsi nuosprendį: "Tai sintetinis korundas – akmuo, imituojantis rubiną. Tokio dydžio natūralus rubinas gamtoje randamas labai retai – jei akmuo būtų tikras, jis kainuotų didžiulius pinigus ir būtų muziejinė vertybė."
Papuošalo savininkė neslėpė nusivylimo. "Šį žiedą prieš 20 metų man padovanojo mamos giminės, gyvenančios Amerikoje. Keista, galvojau, kad tai tikrai rubinas – žiedas buvo pateiktas kaip vertinga dovana su akmeniu, tinkančiu man pagal horoskopo ženklą", – apgailestavo moteris ir pasiteiravo, kokia galėtų būti žiedo vertė. V.Kisielienė tikino tikslios žiedo kainos pasakyti negalinti, tačiau, jos žiniomis, toks sintetinis akmuo, kurį užauginti trunka nuo trijų valandų iki trijų mėnesių, JAV kainuoja nuo 99 centų. "Tačiau sintetinio akmens nuvertinti nereikia. Talentingo juvelyro rankose jis gali tapti meno kūrinio dalimi, puošiančiu žmogų, dėvint prie atitinkamo drabužio", – žiedo savininkę guodė ekspertė.
Apgauna su stiklais
Anksčiau vietoj brangakmenių dažnai naudotas dažytas stiklas, dabar galimybės apgauti nepatyrusią pirkėjo akį – kur kas platesnės. Sintetiniai brangakmeniai, dažnai pateikiami už tikrus, masiniu būdu pradėti auginti dar XIX a. Rusijoje ir dabar veikia gamyklos, kuriose užaugintais masyviais sintetiniais korundais, špineliais, aleksandritais puošti žiedai buvo populiarūs visoje Sovietų Sąjungoje.
Anot gemologės, blogiausia tai, kad pirkėjas apgaudinėjamas – menkavertės imitacijos, sintetiniai akmenys ar net stiklas parduodami už tikrų brangakmenių kainą. "Įsigiję papuošalą su, kaip teigiama jo etiketėje ir sakoma parduotuvėje, brangiuoju akmeniu, nebūkite tikri, kad akmuo – iš tiesų brangus ir vertingas. Didelė tikimybė, kad vietoje turkio, rubino, safyro, mėnulio akmens, net koralo nusipirksite modifikuotus akmenis ar stiklą", – įspėja V.Kisielienė. Neretai modifikuotas kvarcas pateikiamas kaip brangesnis rožinis kvarcas, paprastų paprasčiausias stiklas – kaip kalnų krištolas, mėnulio ar saulės akmuo. Perlai, kuriais užverstos papuošalų parduotuvės – taip pat nebūtinai tikri.
Ekspertai pastebi, kad daug brangiųjų akmenų padirbinių lietuviai parsiveža iš Egipto, Turkijos. Tačiau neretai sąmoningai arba klaidinami importuotų papuošalų etikečių netikrus akmenis kaip vertingus parduoda ir lietuviškų juvelyrinių parduotuvių personalas.
Atskirti tikrą akmenį nuo netikro geriausiai padės gemologas. Nors perkant papuošalą ekspertą pasikviesti sudėtinga, anot V.Kisielienės, jo konsultacijos praverčia ir įsigijus juvelyrikos dirbinių su brangiaisiais akmenimis. "Pirkėjai neturėtų pamiršti, kad, įsigiję papuošalą su ne tokiu, kaip teigiama jo etiketėje akmeniu, per atitinkamą laiką jie turi teisę grąžinti papuošalą. Čia galioja vartotojų teisės – papuošalas su kitokiu, nei teigiama aprašyme akmeniu, prilyginamas nekokybiškai prekei", – tvirtino gemologė.
Naudoja pigesnes medžiagas
Tradicinė paroda "Žiedai žiedai" šiemet sulaukė mažiau nei įprasta susidomėjimo. "Prekyba brangakmeniais, tauriaisiais metalais pastaraisiais metais Lietuvoje susilpnėjo. Ką padarysi – krizė", – sakė parodos organizatorė, Lietuvos prabavimo rūmų Kauno skyriaus vedėja Rimanta Šileikienė. Šiemet ekspozicijoje dominuojančius papuošalus iš pigesnių medžiagų – sidabro, gintaro – ji pavadino Lietuvos juvelyrų reakcija į rinkos pokyčius.
Keletą metų iš eilės apsilankius parodoje susidarė įspūdis, kad naujovių juvelyrikoje – ne ypač daug. Tai, ką naujovėmis vadina organizatoriai, – unikali Jono Stromilo akmenų įliejimo į metalą technologija, Metalo meninio apdirbimo centro naudojama tradicinė japonų mokume gane technika – jau matyta ankstesnėse parodose. Tiesa, Metalo meninio apdirbimo centro atstovai tikino techniką vis dar tobulinantys. "Naudojant šią techniką, aukštoje temperatūroje kaitinamos skirtingos metalinės plokštelės susilydo. Taip man pavyko sulieti iki 30 metalo sluoksnių. Paskui tuos sluoksnius po truputį atidengi, kad pasimatytų nepakartojami papuošalų raštai", – darbo eigą pasakojo papuošalus kuriantis skulptorius Aloyzas Janušauskas. Senoji japonų technika reikalauja ypatingo atidumo. Pasak pašnekovo, jei dirbdamas bent sekundę pražiopsosi, susilydę sluoksniai vėl išsiskaidys, ir darbą reikės pradėti nuo pradžių. "Ši technika reikalauja didžiulių laiko sąnaudų, todėl, nors naudojame sąlyginai nebrangias medžiagas, mūsų žiedai – nepigūs", – vartydamas rankose platų, išorinėje ir vidinėje pusėje besiliejančiais vario ir žalvario sluoksnių raštais išmargintą žiedą pasakojo A.Janušauskas. Toks žiedas kainuoja apie 1,5 tūkst. litų.
Juvelyrai neslepia: šiais laikais geriausiai perkami vestuviniai žiedai. "Siūlome žiedus, pagamintus itališka tradicija – plačius, su ažūriniu kiauraraščiu, graviruotus", – rodydamas iš brangiųjų metalų pagamintus žiedus su daugybe smulkių brangakmenių pasakojo vilnietis juvelyras Darijus Gerlikas. Amatų paslapčių Italijoje sėmęsis vyras įsitikinęs, kad jo sukurtas auksinis žiedas su 38 deimančiukais, įvertintas 5 tūkst. litų, kažkam galėtų tapti vestuvinis.
