Žmonės, nepasidavę blogiui
2009-04-25
Julijanas Gališanskis
Už istorijos skaičių ir faktų slypi tikrų žmonių likimai: aukų ir budelių, bailių ir drąsuolių, abejingų ir užjaučiančių. Per vokiečių okupaciją tik narsių ir auksinės širdies žmonių dėka naciams nepavyko išžudyti visų Lietuvos žydų.
Saugojo kaip šeimą
Dabar šie didvyriai pagarbiai vadinami Pasaulio tautų teisuoliais. Net ir šiandien daugybė žmonių dėkoja jiems už savo gyvybę.
"Mūsų tėvas buvo grynuolis", – sakė Andrejaus Kalendros dukra Zofija Levinskienė, šiemet žengianti į devintą dešimtį. Moteris iki šiol prisimena, kaip tėvų namuose prie Žarėnų nuo nacių slėpėsi daug įvairių žmonių. Ne tik žydų iš Šiaulių geto, bet ir rusų jaunuolių, ir latvių kariškių.
A.Kalendros anūkas Petras Urkys pasakojo, kaip kartą moterys kepė duoną, per smarkiai pažarstė krosnį ir iš kamino pasipylė žiežirbos. Miško trobelė sudegė. Dalį globojamų žmonių A.Kalendra paslėpė pirtyje, o kitus nusprendė atiduoti draugams ir giminaičiams, kuriais pasitikėjo. Keli iš Šiaulių geto išgelbėti žydai atsidūrė Levinskų namuose.
"Mūsų namelis buvo labai mažas, bet blogiausia, kad šalia gyveno vokiečių karininkai ir kiekvieną dieną ateidavo pas mus išgerti kavos. Mano motina buvo vokietė, todėl jie ateidavo kaip pas saviškius, – prisiminė Leonas Levinskas, A.Kalendros dukros Zofijos vyras. – Pamenu, viename kambaryje karininkai gėrė kavą, o kitame slėpėsi sena žydė. Ji priėjo prie durų pasiklausyti, ką vokiečiai kalba apie Stalingrado mūšį. Bet durys buvo be slenksčio, todėl jos kojos buvo matomos. Tyliai nuėjau prie durų ir atsitūpiau, kad niekas nematytų."
Sena žydė tik naktimis išeidavo į lauką, kad įkvėptų gryno oro. Apie Levinskų namuose besislapstančius žmones nežinojo niekas, išskyrus patikimus kaimynus.
Gyvenimą baigė Sibire
"A.Kalendra buvo atsidavęs pasipriešinimo blogiui idėjai iki kaulų smegenų, – tokį senelį atsimena P.Urkys. – Jis gyveno asketiškai, buvo atsiskyrėlis, Tolstojaus (žymaus rusų rašytojo – red. past.) sekėjas. Savo laiku senelis su juo susirašinėjo. Kartais į svečius užsukdavo Vydūnas."
Nepaisant atsiskyrėliško būdo, A.Kalendra buvo gerai žinomas ir gerbiamas apylinkių žmonių. Tiesa, dabar jį vadina grynuoliu, o anksčiau vadindavo keistuoliu.
"Jis augino didelę barzdą, į kišenę visuomet įsidėdavo avižų, nevalgė nei mėsos, nei pieno. Iš gyvulininkystės produktų valgė tik medų", – apie senelio pomėgius pasakojo P.Urkys.
"Prisimenu, kaip tėvas vis nesuprasdavo, kaip galima leisti žudyti žmones. Jis juos gelbėjo ir už tai neprašė jokio atlygio", – pasakojo Z.Levinskienė. Moteris prisimena, kaip tėvas jau po karo grąžindavo išgelbėtų žmonių siunčiamas siuntas – padėkos ženklą. "Aš ne dėl atlygio gelbėjau", – sakydavo jis.
1951 m. A.Kalendra, jo žmona Monika ir duktė Morta buvo ištremti į Sibirą. Šeimos galva ten mirė, o moterys vėliau grįžo į Lietuvą.
Apdovanojimų ceremonija
Per iškilmingą ceremoniją antradienį Vilniaus universiteto auloje A.Kalendrai, jo žmonai ir dukroms Mortai, Zofijai ir Viktorijai buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Šis garbingas titulas skiriamas žmonėms, kurie per Antrąjį pasaulinį karą nesiekdami jokio atlygio rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų žydų tautybės asmenis.
Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijai ir Lietuvai Chenas Ivri, apie Pasaulio tautų teisuolius kalbėjęs kaip apie vilties spindulį tamsioje siaubo ir nevilties jūroje, pareiškė ir asmeninę padėką žydų gelbėtojams: "Jeigu drąsus katalikų kunigas Andrejus nebūtų išgelbėjęs mano tėvo, aš nestovėčiau čia ir su jumis nekalbėčiau."
Pasaulio tautų teisuoliai
Pasaulio tautų teisuolių titulus skiria holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacija "Yad Vashem". Už nesavanaudišką pagalbą žydams genocido metais atminimo medaliais nuo 1963 m. apdovanota jau 22 tūkst. žmonių. Tarp jų yra 774 Lietuvos piliečiai.
Šiemet Pasaulio tautų teisuolių sąrašą papildė dar 16 lietuvių:
Kalendra Andrejus (1885–1952 m.)
Kalendrienė Monika (1890–1962 m.)
Jakutienė (Kalendraitė) Morta (g. 1927 m.)
Surkienė (Kalendraitė) Viktorija (1916–2004 m.)
Levinskienė (Kalendraitė) Zofija (g. 1928 m.)
Garbačiauskienė Marijona (1893–1962 m.)
Garbačiauskas Steponas (1880–1966 m.)
Plekavičienė Joana (1887–1962 m.)
Plekavičius Antanas (1885–1963 m.)
Jakas Povilas (1908–1968 m.)
Mikszta Ana (1902-1988)
Mikszta Piotr (1905–1985 m.)
Stankevičienė Antanina (1895–1957 m.)
Stankevičius Stanislovas (1908–1978 m.)
Stulpinienė Joana (g. 1921 m.)
Stulpinas Jonas (1915–1992 m.)
Žmogui, pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu, įteikiamas specialus medalis jo vardu ir garbės sertifikatas. Taip pat jam suteikiama privilegija ant Teisingumo sienos Jad Vašemo Teisingumo sode Jeruzalėje iškalti savo vardą. Jad Vašeme yra Pasaulio tautų teisuolių alėja, kurioje yra ir Lietuvai skirtas žemės plotas. Jame auga medžiai, turintys lietuviškus vardus ir pavardes.
