Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žmogaus teisėms – našlaitės vaidmuo
2011-05-27
BNS inf.
Pastaraisiais metais Lietuvoje įsivyrauja priešiškumas žmogaus teisėms, kaip teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. "Įsivyrauja ne tik nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet priešiškumas joms", – per spaudos konferenciją ketvirtadienį dėstė žmogaus teisių gynėjas.
Spaudos konferencijoje pristatydamas instituto parengtą Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2009–2010 m. apžvalgą, H.Mickevičius apgailestavo, kad kalbėjimas apie žmogaus teises Lietuvoje esą pasidarė nepopuliarus, o apie jas kalbantys žmonės laikomi teikiantys sau pernelyg daug reikšmės. Jis pabrėžė, kad prieita "vertybinė kryžkelė", ir kad demokratija be žmogaus teisių – neįmanoma.
H.Mickevičiaus teigimu, žmogaus teisių padėtis Lietuvoje nustojo gerėti įstojus į ES.
"Ji smarkiai blogėja nuo 2004 m., kai įstojome į ES. Galbūt kam nors tai pasirodys paradoksas, bet tai yra dėsninga, nes nustojo veikti bet kokie monitoringai, bet kokie politinio spaudimo mechanizmai. To, kas buvo padaryta iki tol, norint įstoti į vienokią ar kitokią organizaciją, paskui jau nereikėjo daryti. Bet koks darbas sustojo, prasidėjo stagnacija, o maždaug nuo 2008 m. labai gerai matyti regresas", – dėstė jis.
Apžvalgai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje minėti tokie žmogaus teisių pažeidimo pavyzdžiai kaip galimas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų veikimas Lietuvoje, didėjantis kalinių skaičius – tai perpildė kalinimo įstaigas, nepakankamos teisinės galimybės ginti nuo smurto nukentėjusius vaikus, sudėtingas įsivaikinimo procesas ir didelės investicijos į institucinę vaikų bei suaugusiųjų globos struktūrą, užuot skatinus alternatyvas, neva nepagrįstai ribojama susirinkimų teisė ir tiesioginės demokratijos iniciatyvos, tokios kaip referendumai, įvairūs nesantaikos pasireiškimai.
Instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė išsakė viltį, kad neseniai vykusio visuotinio surašymo duomenys galėtų "pažadinti valdžią".
"Faktas, kad žmonės išvažiuoja ne darbo ieškoti, o bėga. <...> Man atrodo, kad reikėtų tiesiog suprasti – kol mes nepripažinsime, kad mūsų visuomenė gyvena smurto kultūroje, ir kuo pažeidžiamesnis yra žmogus, tuo labiau jis nukenčia <...>, tol mes ir negalėsime nieko padaryti", – per spaudos konferenciją sakė ji.
