Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
T.Venclova pagerbtas už moralę
2010-02-01
Vereta Rupeikaitė
"Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę" 2009 m. tolerancijos žmogumi išrinko poetą, eseistą ir vertėją Tomą Venclovą.
Šeštadienį Kaune jam įteiktas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas.
Ši kasmetė nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Fondo atstovas filosofas Leonidas Donskis nominantą pavadino "moraliniu stebuklu", o T.Venclova susirinkusiems atsidėkojo eilėraščiu, kuriame minimas garsusis Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara.
L.Donskis priminė, kad T.Venclova gynė Lietuvą gūdžiais sovietmečio laikais, yra ne kartą už tai nukentėjęs. Jis taip pat gynė Lietuvos mažumų – žydų, lenkų, gudų, rusų – orumą, daugiatautės ir daugiakultūrės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradiciją. Pernai T.Venclova, protestuodamas prieš antisemitinių publikacijų sklaidą kultūros žurnaluose, atsisakė su jais bendradarbiauti.
Žurnalistams T.Venclova pasakojo pasitraukęs iš žurnalo, su kuriuo bendradarbiavo dar nuo sovietmečio, redaktorių kolegijos. Jis tikėjosi, kad po šio žingsnio įvyks rimtesnė diskusija, bet taip neatsitiko.
"Manau, ten buvo spausdinami dalykai, su kuriais padorus žmogus negali sutikti. Kai kuriems dalykams esu labai alergiškas. Nėra jokių asmeninių dalykų, grynai principinis klausimas", – prisipažino 2009 m. tolerancijos žmogus. "Alergiją" jam kelia šovinizmas, ir ne vien antisemitinis, bet ir antirusiškas ar antilenkiškas.
"Jei būtų pas mus antivokiškas ar antiangliškas šovinizmas, būčiau taip pat alergiškas", – mintį tęsė poetas. Net ir neklausiamas, T.Venclova išsakė savo požiūrį į seksualines mažumas. Mat neseniai jis teigė sulaukęs klausimo, kaip reaguotų, jei jo sūnus turėtų partnerį "berniuką"? "Tokia patirtis mane aplenkė, turiu sūnų, dukterį. Abu jie yra sukūrę įprastas šeimas, turi vaikų. Bet jei taip atsitiktų, savo sūnui pasakyčiau: "Vienintelis dalykas, kuris mane trupučiuką liūdina, yra tai, kad aš turbūt neturėsiu anūkų. Bet šiaip niekas nepasikeitė, kaip buvai mano mylimas sūnus, taip ir lieki. Tu esi laisvas žmogus, tavo privatus gyvenimas yra tavo reikalas. Norėčiau susipažinti su tavo partneriu", – dialogą įsivaizdavo 72 metų poetas.
