Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Su pagraudenimais ir pagrasinimais
2002-08-13
Stasys GUDAVIČIUS
Rusijos Prezidento atstovas grasina Lietuvai gerokai pabloginti tarpvalstybinius santykius, jeigu Kaliningrado srities gyventojų judėjimo klausimas nebus išspręstas taip, kaip norėtų oficialioji Maskva. Rusijos Prezidento specialusis įgaliotinis Kaliningrado srities klausimais, Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas, apsilankęs Vilniuje, tvirtina, kad Lietuva gali tapti “beširdės Europos Komisijos įkaite”, jeigu, Maskvos supratimu, “teigiamai neišspręs rusų tranzito į Kaliningradą klausimo”.
Nenori magnetinių kortelių
Po susitikimų su Lietuvos pareigūnais D.Rogozinas negailėjo labai “žemiškų” pavyzdžių, kaip blogai gyvens kaliningradiečiai, kai kitų metų liepą Lietuva ir Lenkija, vykdydamos Europos Sąjungos reikalavimus, įves vizų režimą vyksiantiems į ir iš Kaliningrado anklavo.
“Įsivaizduokit Smolensko srityje gyvenančią anūkę, kuri nori nuvažiuoti pas savo sergančią senelę į Kaliningradą. Juk tai anūkei reikės važiuoti į Maskvą, keturias penkias dienas laukti vizos ir per tą patį Smolenską vykti į Kaliningradą. Neaišku, kaip per tą laikotarpį pasikeis senelės sveikata. Gali būti, kad vos kelios dienos gali nulemti, jog anūkėlė jos nebepamatys gyvos”, - kalbėjo Rusijos atstovas po pokalbio su Lietuvos užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku, Lietuvos Prezidento specialiuoju atstovu tranzitui į Kaliningradą Gediminu Kirkilu.
D.Rogozinas pasisakė prieš bet kokius “vizinius dokumentus” Kaliningrado srities gyventojams, įskaitant ir Lietuvos vadovo Valdo Adamkaus neseniai pasiūlytąsias specialias magnetines korteles. Rusijos pareigūnas nurodė, kad magnetinės kortelės tėra “supaprastintas vizinis dokumentas”, ir pabrėžė, kad tokių dokumentų išdavimas iš viso Rusijos regiono į Kaliningrado sritį vykstantiems gyventojams yra nepriimtinas.
Pasak Rusijos Prezidento įgaliotinio, šios šalies gyventojų tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies sprendimas turi būti “bevizis”, nes “vizos nei techniškai, nei politiškai neišsprendžia nė vienos problemos”.
Europos Komisiją lygino su sovietų ministru
D.Rogozinas taip pat piktinosi, pasak jo, “nelanksčia Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu” ir pavadino šią instituciją “beširde”.
“Problema ta, kad pokalbis tarp Europos Komisijos ir Rusijos šiuo metu yra tokiame lygyje, lyg vyktų tarp kurčnebylio ir aklojo. Taip yra dėl to, kad Rusijos pusė stengiasi kalbėti apie politinę šios problemos dalį, o girdime tai, ką Vakarai kažkada girdėjo iš vieno Sovietų Sąjungos ministro, pavadinto “ponu ne”, - sakė jis.
“Ponu ne” buvo vadinamas ilgametis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras, griežtos linijos santykiuose su Vakaruose laikęsis Andrejus Gromyka.
Pasak D.Rogozino, “Europos Komisija dabar tampa kolektyviniu “ponu ne”.
Rusijos atstovas išreiškė apgailestavimą, kad Lietuva gali tapti “įkaite neteisingos ES politikos Kaliningrado atžvilgiu”. Kartu jis neslėpė, kad nelanksti Lietuvos pozicija gali gerokai pakenkti dvišaliams santykiams.
Tačiau žurnalistų klausimą, kodėl Maskva nuolat grasina neratifikuoti dar 1997 metais pasirašytą sienos sutartį su Lietuva, D.Rogozinas pavadino naiviu: “Nejaugi jūs manote, kad mes taip jus spaudžiame ar šantažuojame? Jeigu norėtume spausti, rastume kur kas efektyvesnių būdų”.
Rusų politikas pastebėjo, kad dabar nėra jokių galimybių teikti Valstybės Dūmos balsavimui sienos sutarties su Lietuva, nes “dėl neigiamos visuomenės nuomonės” ji paprasčiausiai nebus ratifikuota. “Neigiama visuomenės nuomonė kaip tik ir atsiranda nuo to, kai žmonės mato, kaip Europa elgiasi su Rusija. Juk sienos sutartis su Lietuva dabar Rusijoje jau traktuojama kaip sienos su būsima Europos Sąjunga sutartis”, - sakė D.Rogozinas.
Reikės plėsti konsulatų tinklą
Lietuvos politikai ramiai reaguoja į Rusijos Prezidento atstovo pareiškimus ir tvirtina, kad bus ieškoma lanksčios pozicijos tranzito į Kaliningradą klausimu, kuri patenkintų visas suinteresuotąsias puses.
“Konsultacijos dėl to, kaip reikėtų išspręsti šią problemą, dar tik prasideda, esame kelio pradžioje todėl nėra absoliučiai jokių priimtų sprendimų”, - sakė A.Valionis.
Jis tvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi būti “maksimaliai lanksti šiuo klausimu, tiek, kiek tai nesutrukdytų mums įstoti į Šengeno valstybių grupę, be kurios mes neįsivaizduojame savo narystės ES”.
Ministras paneigė, kad Lietuva tik dabar pradėjo skirti didesnį dėmesį Kaliningrado problemoms. Pasak jo, jau 1998 metais Lietuva pirmą kartą atkreipė Europos dėmesį, kad toks klausimas iškils, o prieš dvejus metus buvo parengta išsami studija. Tačiau nei ES, nei Rusija iki šiol nekėlė Kaliningrado klausimo. “Todėl visos pretenzijos turėtų būti skiriamos ne Lietuvai, o mūsų partneriams iš abiejų pusių”, - pastebėjo A.Valionis.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat pastebėjo, kad Lietuva pasirengusi per metus išduoti daugiau kaip 300 tūkstančių vizų keliaujantiems į Kaliningradą ir iš jo rusams. Tačiau tam reikia išplėsti Lietuvos konsulatų tinklą. Kol kas Rusija nėra davusi tam leidimo.
