Seimas iš naujo svarstys, kokius apribojimus reikėtų įteisinti buvusiems KGB rezervo karininkams

Parlamentas vieningai, 105-iais balsais, nusprendė dar kartą įsigilinti į vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisą, kurią vetavo Prezidentas, ir tik po to pritarti Prezidento veto arba jį atmesti. Tačiau iš Seimo salėje vykusių diskusijų ir aštrių klausimų Prezidento dekretą pristačiusiai šalies vadovo patarėjai galima spręsti, kad daugelis parlamentarų nesutinka su Valdo Adamkaus pozicija.

Apribojimai galiotų tik pusantrų metų

Prezidentas, grąžindamas įstatymą, Seimui pasiūlė išbraukti iš įstatymo žodžius “ir KGB bei kitų SSRS specialiųjų tarnybų karininkų”, taip atsisakant idėjos apriboti įsidarbinimo galimybes buvusiems rezervininkams. Iš žinomų asmenų rezervininkais yra pripažintas Seimo narys Antanas Valionis ir vis dar Valstybės saugumo departamentui vadovaujantis Arvydas Pocius.

Pristatydama Prezidento dekretą, jo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pažymėjo, kad įstatymo pataisoje numatyti apribojimai visų pirma turėtų būti įvertinti tuo požiūriu, ar jie atitinka siekiamus tikslus. Pasak jos, balandžio 17 d. priimtame įstatyme nustatyti įsidarbinimo apribojimai KGB rezervo karininkams nėra adekvatūs siekiamam tikslui, tai yra užtikrinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų lojalumą ir patikimumą.

“Nustatyti apribojimai būtų taikomi tik iki 2009 m. sausio 1 d., tai yra kiek ilgesniu nei pusantrų metų laikotarpiu. Jie įsigaliotų 2007 m., tai yra praėjus 17 metų po nepriklausomos valstybės atkūrimo ir po daugiau kaip 8 metų po įstatymo numatyto apribojimo KGB kadriniams darbuotojams taikymo pradžios. Vertinant šiuos apribojimus kaip priemones, būtinas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų lojalumui ir patikimumui užtikrinti, konstatuotinas konstitucinio proporcingumo principo pažeidimas”, - konstatavo A.Rauličkytė.

Pasak jos, Europos žmogaus Teisių Teismas apibūdino kaip pavėluotą dar 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą ir pripažino, kad įstatymo priėmimo laikas yra reikšmingas vertinant pritaikytų priemonių proporcingumą.

Alternatyva - sąrašo paskelbimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius pripažino, kad Lietuva pavėlavo su liustracija, tačiau dabartinis Prezidento sprendimas ginti rezervininkus jam atrodo ne kaip žmogaus teisių gynimas, o politinės įtampos kėlimas valstybėje.

“Prezidentas pasirašė dekretą, kuriame rašoma, kad priemonės, taikomos KGB rezervininkams, yra neproporcingos, neadekvačios. Taigi kokios, jūsų nuomone, priemonės būtų proporcingos ir adekvačios sprendžiant rezervininkų klausimą ir kodėl nepateikėte tų proporcingų ir adekvačių priemonių?” - kvotė A.Rauličkytę konservatorė Rasa Juknevičienė, taip pat klausdama, ar Prezidentas, prieš priimdamas sprendimą, susitiko su “Lietuvos laisvės kovotojus vienijančių organizacijų atstovais, kad jie pasakytų savo požiūrį ir į žmogaus teises, ir apskritai į laisvę, į okupaciją?”

Prezidento patarėja pabrėžė, kad šalies vadovas “stengėsi spręsti klausimą remdamasis teisiniu požiūriu” ir “nesivėlė į istorinius ginčus”. Kaip adekvačias priemones, reikalingas tam, kad valstybė būtų apsaugota nuo rezervininkų pažeidžiamumo ir manipuliavimo jais, A.Rauličkytė nurodė rezervininkų sąrašo paskelbimą, “kad nebūtų galima šantažuoti tų žmonių, daryti įtakos jų veiksmams”.

Rusijos agresyvumas - pretekstas pataisai

A.Rauličkytė, atsakydama į piktokus parlamentarų klausimus, dar ne kartą pabrėžė, kad valstybė turėjo teisę pritaikyti apribojimus KGB rezervo karininkams, tačiau turėjo tai padaryti “tinkamu metu”.

“Kodėl tada po metų neišliustruoti kolūkio pirmininkų, kurie tuo metu dirbo, jeigu bus įvertinta, kad jie irgi buvo pavojingi valstybės tarnybai? Mes atveriame duris tolesniam griežtinimui. Aš dar kartą kartoju, valstybė turėjo teisę išliustruoti visus asmenis, tačiau valstybė tai turėjo padaryti 1998 metais”, - sakė patarėja.

“Mes jau pralaimėjome dvi bylas Europos žmogaus teisių teisme. Valstybė nėra visagalė, kuri galėtų nuspręsti viską, kas yra susiję su žmogaus teisėmis. Yra tarptautinės teisminės institucijos. Man asmeniškai yra skaudu ir gėda, kai mes pralaimime bylas Europos žmogaus teisių teisme”, - apgailestavo A.Rauličkytė.

Konservatorius Rytas Kupčinskas nusistebėjo, kad Prezidentas gina KGB rezervininkų teises, tačiau “nėra apgintos teisės tų žmonių, kurie nukentėjo nuo KGB, kurie žuvo ir mirė tremtyje”.

“Jūs klausėte, kodėl 1998 m. Seimas negalėjo priimti tokio įstatymo. Todėl, kad tuo metu Rusija nebuvo tokia agresyvi kaip dabar. Dabar visai kita situacija ir todėl mums reikia stiprinti valstybės pamatus, valstybės tarnybą ir pačią valstybę”, - pareiškė parlamentaras.

Po Prezidento patarėjos “apklausos” parlamentarai nesiryžo iš karto atmesti veto ir nusprendė gegužės 15 d. surengti “rezervininkų pataisos” svarstymą.