Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Nelaimė apnuogino problemas
2009-01-24
Aušra Garnienė
"Ką daryti? Kaip kalbėti su vaikais? Ar geriau tylėti?" – sužinoję apie tris per penkias dienas nusižudžiusias Kauno paaugles vieni kitų klausinėjo tėvai ir mokytojai.
Padeda kontroliuodami?
Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistai suskubo teikti pagalbą tų mokyklų, kuriose mokėsi mergaitės, bendruomenėms. Kitų mokyklų pedagogai vertėsi, kaip išmanė, – vieni sušaukė Krizių valdymo komandas, kiti nusprendė nekreipti dėmesio, treti prašė mokyklose dirbančių ar pažįstamų psichologų patarimų.
Nors nuo pirmosios nelaimės jau buvo praėjusi beveik savaitė, miesto mokyklos ketvirtadienio vakarą dar nebuvo sulaukusios jokio raštiško patarimo iš Švietimo ir ugdymo skyriaus, kaip elgtis tokioje situacijoje. Skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas sakė, kad raštas mokykloms yra parengtas, bet negalėjo atsakyti, ar jis jau išsiųstas.
"Jau nemažai dienų prabėgo. Gal skyrius ir turėjo perspėti, kaip elgtis, ar kažkokių kitokių patarimų atsiųsti. Gal dar ką nors gausime", – vylėsi vienos mokyklos vadovė. Ji pati paprašė psichologės konsultacijos mokytojams.
"Kaip elgtis, yra žinoma. Dėl P.Eimučio jaunimo mokyklos sudarėme komisiją, nusiuntėme kuratorių, kuris atsakingas už socializacijos vertinimą. Jis išsiaiškins, kokie ten dalykai vyksta. Numatėme visus punktus taip, kaip priklauso", – dėstė A.Bagdonas. Jo nuomone, be kontrolės pagalba mokykloms negalima.
Pirmadienį A.Bagdonas teisinosi, kad Dailės gimnazija yra pavaldi Apskrities viršininko administracijai, o skundų apie problemas iš Kauno mokyklų jis negauna. Tačiau analogiška nelaimė dar tą patį vakarą palietė ir vieną jo vadovaujamam skyriui pavaldžią mokyklą.
Formalus požiūris – ne išeitis
"Reikalausime, kad kiekvienam mokiniui klasės vadovas į pažymių knygelę įrašytų psichologinės tarnybos, pagalbos telefonus. Gal kas bijo kreiptis. Tiesiog, kad turėtų po nosim kiekvienas", – svarbiausią pagalbos priemonę įvardijo vedėjas.
Tiesa, dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė: valdiškas požiūris į psichologines problemas nepadeda jų išspręsti.
"Ne formalus įsikišimas ir ne patikrinimai čia reikalingi, o paprastas žmogiškas bendravimas ir patarimas. Tada ir mokyklos nebijos pripažinti, kad turi kažkokių problemų", – situaciją komentavo Kauno medicinos universiteto (KMU) docentė psichologė Nida Žemaitienė.
Ji kaip didžiausią klaidą įvardijo mokyklų idealizavimą, kuomet tikimasi, kad ugdymo įstaiga turi būti tobula. Psichologės manymu, geriausia išeitis – daugiau bendrauti.
Kai kam nepatinka naujovės
Prieš kelerius metus vienoje Vilniaus mokykloje pradinukas peiliu grasino mokytojai, kilo grėsmė ir vaikams. Paaiškėjo, kad tokioje kritinėje situacijoje nei pedagogai, nei tėvai nežino, kaip elgtis. Pernai vasarą Švietimo ir ugdymo ministerija parengė ir patvirtino Krizių valdymo aprašą, mokyklose imta steigti krizių valdymo komandas.
"Yra numatyta visa sistema. Jeigu mokyklos krizių valdymo komanda nepajėgi išspręsti problemos, į pagalbą ateina Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje veikianti krizių valdymo komanda", – aiškino ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys. Jis pripažino, kad ne visos mokyklos džiaugiasi tokia naujove, nes reikia vykti į mokymus. Nepaisant to, ministerija įsitikinusi, kad tokios komandos yra būtinos.
Tuo neabejoja ir psichologė N.Žemaitienė. "Mokykla turi atpažinti problemų turintį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą ir nukreipti pas specialistą. Labai džiaugiuosi, kad mieste jau yra krizų valdymo komandų, kurios dirba neformaliai", – sakė specialistė, pati rengusi mokymus krizių valdymo komandoms.
N.Žemaitienės nuomone, mokyklos negali virti savo sultyse, todėl kuria diskusijų grupę, kur savo patirtimi ir problemomis galėtų pasidalyti skirtingų mokyklų kolegos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Bijo pridaryti žalos
Milikonių vidurinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis pripažino, kad krizių valdymo komanda – formalus darinys. Direktorius šiuo atveju jos nekvietė, o pasinaudojo prieš kelerius metus gautais psichologų patarimais – nekalbėti apie tai, nebent patys vaikai prašytų.
"Klausimas, ar mokytojas yra tinkamai pasirengęs apie tokius sudėtingus dalykus kalbėti su vaikais. Profaniški pokalbiai gali pridaryti daugiau žalos", – teigė direktorius.
"Krizių valdymo komandą kvietėme pirmą kartą per pusantrų metų. Namas, kur įvyko nelaimė, yra šalia mūsų mokyklos, vieni vaikai girdėjo, kiti matė greitąją. Mokykloje pasklido nerimas, šeštokai, septintokai aptarinėja įvykius. Prašėme psichologės patarimo, kaip kalbėtis su vaikais", – pasakojo "Vyturio" vidurinės mokyklos direktorė Aleksandra Bancevičienė. Ji įsitikinusi, kad neformalūs jaunimo judėjimai daro didelę įtaką, todėl būtina labiau domėtis jais.
"Žiburio" vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Gražinos Armonienės teigimu, pedagogai tarėsi su mokyklos psichologe. Socialinė darbuotoja žada paaiškinti mokinių tėvams, kaip derėtų bendrauti su savo vaikais, kaip kalbėtis apie mirtį, savižudybę.
"Reaguodami į esamą situaciją specialiai rengiamės pokalbiams su mokiniais apie "Emo" judėjimą", – sakė G.Armonienė. Su pastaruoju judėjimu, akcentuojančiu teatrališkus savęs naikinimo būdus, neoficialiai imtos sieti ir paauglių žūtys Kaune.
Tėvus gelbsti vertybės
Paauglius auginantiems tėvams pastaroji savaitė atnešė daug sumaišties. "Man mirtis yra tai, kas baisu. Sūnus nenori nieko girdėti apie tai, kad kažkada artimi žmonės mirs, todėl tokie pokalbiai sunkūs. Kol kas ir mokykloje niekas nebandė kalbėtis, nors jie tarpusavyje tų merginų mirtis aptarinėjo", – pripažino septyniolikmečio mama Jolita.
Keturiolikmetės tėtis Egidijus džiaugėsi, kad jo dukra mokosi Jėzuitų gimnazijoje. "Tas krikščioniškų vertybių užtaisas, kur gyvybė vertinama kaip dovana, daro savo", – pripažino tėtis.
"Tai ne vieno pokalbio ar vienos dienos darbas. Žmogus yra ugdomas nuo gimimo. Apie vertybes reikia kalbėti nuolat", – įsitikinusi penkių vaikų mama Gintė. Tris paauglius auginanti mama pamena, kaip su kiekvieno brolio ir sesės atėjimu kalbėjo vyresniems vaikams apie gyvybę kaip dovaną. Moteris įsitikinusi – jeigu šeimoje nėra pagrindo džiaugtis gyvenimu, tai vaikai ir suabejoja, ar gyvenimas yra vertybė.
Svarbiausia – atvirai bendrauti
KMU docentė psichologė Nida Žemaitienė ir "Vyturio" vidurinės mokyklos psichologė Rita Juknienė pataria, kaip pastebėti paauglių problemas, kaip kalbėtis su jais ir kokių klaidų vengti.
Ko nereikia daryti?
Kol nežinomos įvykio aplinkybės, kuo mažiau įvardyti tą atvejį ir neminėti savižudybės kaip fakto. Neskatinti diskusijų apie tai, jeigu patys vaikai nekalba. Kuo mažiau aptarinėti įvykio detales, nes tai yra tik imitacija. Vizualizacija veikia stipriai, todėl tas užkratas nėra nepavojingas. Paaugliai nusižiūri modelį. Nusižudžiusio asmens nedaryti didvyriu, neidealizuoti jo poelgio, vengti emocingai kalbėti. Frazė "Būk geras, nesižudyk" tikrai nepadės.
Kaip elgtis ir kalbėti?
Laužyti mitus, kad apie tai nereikia kalbėti. Jeigu vaikai kalbasi apie tai – juos girdėti, klausyti ir padėti jiems suvokti, kad gyvybės nutraukimas neišsprendžia problemos. Ši galimybė atima visas kitas gyvenimo galimybes. Asmenį atskirti nuo poelgio. Žmogus pats savaime yra geras, bet jo poelgis netinkamas.
Pabrėžti, kad viena priežastis neskatina savižudybės, tai yra procesas, įvairių stresinių įvykių seka. Nuolat reikia girdėti savo vaikus, matyti, ką jie rašo, ką piešia, ir padėti pamatyti šviesias gyvenimo puses.
Prevencija turi būti netiesioginė – skatinti vaikus priimti teisingus sprendimus. Paaugliams sunku kritiškai mąstyti, priimti sprendimus, todėl reikia jiems padėti, ugdyti gyvenimiškus įgūdžius. Neužtenka duoti literatūros, žmogui reikalingas gyvas pokalbis. Atvirumas laužo mūsų stereotipus.
Dėl ko reikia susirūpinti?
Mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į didesnės rizikos grupės vaikus, kurie dažniau patiria patyčias, yra uždari, klasėje jaučiasi vieniši, galbūt patiria patyčias ir smurtą šeimoje, gal turi patirčių ir išgyvenimų, susijusių su žmogžudyste, – nusižudė sesuo, brolis ar kitas artimas žmogus. Reikėtų stebėti, ar nesikeičia jų elgesys.
Jeigu žmogus jautrus, jaučiasi nepastebėtas, neįvertintas, savižudybė bus vertinama kaip galimybė tapti matomam. Paauglys nebūtinai kalba apie savižudybę. Reikia sunerimti, jeigu dažnai kartoja: "Niekas nemyli", "Visi užmiršo, niekas nepastebi" ir pan. Skatinti bendrauti su draugais. Raginti neslėpti, jeigu draugas mąsto ir kalba apie savižudybę.
Savižudybės ir kova su jomis
Rytų filosofijoje ryški mintis, kad geriau garbingai mirti, nei negarbingai gyventi. Štai kodėl 1990-ųjų pabaigoje, prasidėjus ekonominei krizei, Japonijoje kilo savižudybių banga. Būtent tuo metu pradėjo kurtis internetiniai savižudžių klubai, pokalbių svetainės ir forumai, kuriuose bendraminčiai gali palaikyti vienas kitą, pasidalyti mintimis apie efektyviausias savęs naikinimo priemones. Keliose tokiose svetainėse netgi nurodytos vietos, kur galima įsigyti vieną ar kitą savižudybės priemonę, kaip pasigaminti nuodingą kokteilį ir kokiu mazgu rišti virvę.
2004 m. vienoje Japonijos aikštelėje stovinčiame automobilyje buvo rasti septyni išmetamosiomis dujomis nusinuodijusių jaunuolių kūnai. Kaip paaiškėjo per tyrimą, visi jie kėlė prieš save ranką po apsilankymo tinklalapiuose, propaguojančiuose savižudybes. Policijos duomenimis, tais metais internetu susitarė nusižudyti 91 japonas, ir savo ketinimus jie įvykdė.
Japonijos ministras pirmininkas Junichiro Koizumi pareiškė, kad valdžios arsenale nėra jokių patikimų priemonių, galinčių sumažinti savižudybes, vienintelis būdas — ir toliau gerinti šalies ekonominę situaciją. 2007 m. vyriausybė palaimino kovos su savižudybėmis priemonių paketą, kuriame minima kova su nedarbu, psichologinės konsultacijos, savižudžių tinklalapių filtravimas.
Tuo tarpu Suomijoje, kur jaunuoliai prieš save taip pat neretai pakelia ranką, savižudybių problemą vietos valdžia stengiasi spręsti plėsdama socialinių ir psichologinių tarnybų veiklą, steigdama specialius šviesos terapijos kabinetus.
Pernai Didžiosios Britanijos Bridžendo miesto gyventojus šiurpino dažnos paauglių savižudybės. Per metus čia nusižudė septyniolika jaunuolių. Per tyrimą atkreiptas dėmesys į interneto svetaines, kuriose propaguojamas mirties kultas.
