Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Mokslo reformos nepaskubinsi
2009-01-24
BNS inf.
Priimti Aukštojo mokslo įstatymo pataisas iki kovo 1-osios, kaip tikėtasi anksčiau, būtų idealu, tačiau šis terminas nerealus.
Tai pareiškė švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Jis tikisi, jog reformą įteisinantys įstatymai gali būti priimti balandžio pradžioje.
Vakar, pasitaręs su premjeru Andriumi Kubiliumi, G.Steponavičius žurnalistams tvirtino, kad galutinis reformų paketas galėtų būti priimtas balandžio 1-ąją arba kovo 31-ąją.
Prezidentas Valdas Adamkus vakar pasisakė griežtai prieš aukštojo mokslo reformos stabdymą. Pasak šalies vadovo, nesuprantamas laiko delsimas ir nenoras Lietuvos aukštojo mokslą pakelti į aukščiausiąjį lygį.
Seime vasario 5–19 d. planuojama šaukti neeilinę sesiją, į kurios programą planuojama įtraukti pataisas dėl aukštojo mokslo. Seimo eilinė pavasario sesija prasidės kovo 10 d.
Pasak G.Steponavičiaus, kol kas diskutuojama dėl kelių reformos aspektų, taip pat studentų krepšelių ir valstybės remiamų paskolų sistemos.
"Yra klaustukų, ir mes tai aiškinamės, bet nėra klausimų, kurie kvestionuotų reformą iš esmės", – tikino ministras.
Premjero A.Kubiliaus ir švietimo ir mokslo ministro teigimu, aukštojo mokslo reforma turi būti pradėta įgyvendinti rugsėjo 1-ąją, nesvarbu, kada Seime bus priimtos įstatymo pataisos.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai – taip pat tam, kad būtų įvestas studijų krepšelis ir valstybės remiamų paskolų sistemą.
Premjeras tuomet sakė, kad krepšeliai, tai yra nemokamas mokslas, bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams – jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas.
Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 d.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių studijų studentai moka visą kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
