Dirbtinis kvėpavimas mylimam miestui


2009-04-25
Violeta Juodeliene
Dirbtinis kvėpavimas mylimam miestui

Kaip įkvėpti gyvybės Laisvės alėjai, išspręsti automobilių statymo daugiabučių kiemuose problemą, kaip unikalioje vietoje esantį Kauną atgręžti į upes? Visa tai – retoriniai klausimai, į kuriuos rasti atsakymą neįmanoma? Anaiptol. Dienraščio skelbto konkurso "Idėja Kaunui" dalyviai pasakė griežtą "ne" šiai vyraujančiai nuostatai.

Na, ir kas, kad Lietuvos didmiesčiams būdingos problemos Kaune išsiskleidžia dar tirštesnėmis spalvomis. Kad antrą dešimtmetį į miesto valdžią renkami geriausieji iš geriausiųjų demonstruoja mąstymo impotenciją: niekaip nesugeba nei pasiūlyti gatavo Laisvės alėjos atgaivinimo recepto, nei sukuria sąlygas, kad jį atrastų veiklieji miestiečiai. Kad daugiabučių kiemai virto Minotauro labirintu, po kurį gyventojai kas vakarą klaidžioja ieškodami vietos savo automobiliui, o miesto ūkvedžiai – bandydami įvesti tvarką. Konkurso dalyviams šios problemos neatrodo neišsprendžiamos. Studentai, jauni ir jau patyrę verslininkai pateikė tiek idėjų, jog jų, regis, užtektų ne tik mūsų miestui.

Daugiausiai jūsų pritarimo sulaukusios Lino Kranausko idėjos alsuoja ekologija. Jis kviečia, užuot verkšlenus dėl akropolių, nusiurbusių gyvybę iš Laisvės, paversti ją absoliučia alternatyva laisvalaikio ir prekybos centrams: su unikaliu ekocentru, ekologiško transporto nuomos vietomis, energiją taupančiu apšvietimu ir net šiukšliadėžėmis rūšiuotos atliekoms.

Išties, jei Kaunas unikalus parkais, erdvės ir gyventojų santykis čia daug palankesnis žmogui nei, tarkime, Vilniuje, o pagal vienam gyventojui tenkantį studentų skaičių nuolat pirmiauja šalyje, kodėl gi jo nepavertus žaliąja oaze? Mintis lyg ir ne nauja, apie ekologiją kalbėjo ir miesto meras, savo kadenciją pradėjęs nuo pasivažinėjimo dviračiu. Kodėl savivaldybės galvos toliau dviračių takų sužymėjimo šio idėjos neišplėtojo, matyt, nesužinosime. Kodėl verslui palankaus klimato Laisvės alėjoje nesugebėta sukurti net ir sočiausiais metais, o amžinai alkanam miesto biudžetui nerasta "vitaminų" ES fonduose – taip pat. Gal, kaip sako vienas konkurso finalininkų, priimantieji sprendimus išsisėmė, pritrūko laiko, nes buvo užsiėmę "savo darbais"? Nors, regis, Laisvė, upių pakrantės, daugiabučių kiemai ir turėtų būti tie pagrindiniai darbai, nuo kurių savo dieną pradeda savivaldybė.

Konkurso populiarumas parodė, jog kauniečiai ne tik nėra abejingi savo miestui, bet ir myli jį su visomis piktžaizdėmis jo romantiškame veide. Dar daugiau – pasirodė, kad Kauną myli ne tik čia gimę ir užaugę žmonės, bet ir vos jame kojas apšilę naujakuriai. Vienas jų taps mero visuomeniniu patarėju, likusieji konkurso dalyviai tikisi, kad jų pasiūlymai bent jau išjudins tuos tarybos narius ir valdininkus, kurių politinė valia ir ar net vienas parašas dažniausiai pasirodo esantis svarbesnis nei šimtai tūkstančių litų. Juolab kad kai kurios idėjos kainuoja išties nedaug.