Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Didžiausia "Žalgirio" pergalė
2009-01-17
Dovilė Kamarauskienė
Ankstyvas "Žalgirio" pasitraukimas iš Eurolygos sukėlė dvejopus jausmus. Pradedant apie tai galvoti, pirmiausia išlenda mintis apie apmaudą. Pagalvojus dar keletą minučių, atsiranda ir šviesesnių minčių.
Po labai ilgos pertraukos džiaugėmės beveik visai lietuvišku "Žalgiriu". Ne dėl to, kad nemylėtume kitataučių. Juk kai "Žalgiryje" žaidė Ennisas Whatley, Tyusas Edney, Anthony Bowie'as, Tanoka Beardas geriausiais savo metais, DeJuanas Collinsas, Marcusas Brownas, jau nekalbant apie sirgalių numylėtiniu buvusį Marko Popovičių, turbūt mažai kam rūpėjo, kokios jie tautybės ar odos spalvos. Svarbu, kad padėjo skinti pergales.
Tačiau prasidėjus sunkmečiui, lietuviška komanda įgijo kitokią prasmę. Pirmiausia dėl to, kad keletą mėnesių laukti vėluojančių atlyginimų sutiko tik savi žaidėjai.
"Stabiliai negauname algų. Tačiau mes, lietuviai, liksime "Žalgiryje". Kol kas negirdėjau, kad kas nors svarstytų galimybę palikti komandą", – ramiai po paskutinių Eurolygos rungtynių kalbėjo Jonas Mačiulis. Gali būti, kad šią nuostatą pakeis krepšinio agentai, – jie juk moka įkalbinėti, vis dėlto tokie žaidėjo žodžiai sunkiu komandai metu leidžia patikėti, kad pinigai – ne visagaliai. Ir štai čia atsiskleidžia lietuviškos komandos esmė – tarpusavio santykiai.
Tokio tarpusavio supratimo ir vienybės tarp žalgiriečių senokai nebuvo. Žinantieji sako, kad nuo Mindaugo Timinsko laikų. Tačiau tuomet būtent kapitono asmeninės savybės telkė komandą į vieną kumštį, o dabar vienybė yra be papildomų pastangų. Tiesiog komandoje – visi savi, lygūs, galų gale visi negaunantys algų. Ir tikintys, kad Kauno "Žalgiriui" nenutiks taip, kaip Vilniaus "Žalgiriui".
Bet svarbiausia, kad nuo retai Eurolygoje laiminčios komandos nenusigręžė sirgaliai. Priešingai – tokio palaikymo turbūt dar niekada nebuvo, nors kasmet atrodo, kad labiau sirgti už "Žalgirį" jau neįmanoma. Tai, kad sugebėjo dar labiau pakurstyti išskirtinę aistruolių meilę, pati didžiausia "Žalgirio" pergalė.
Sirgaliams siausti (gerąja prasme) sporto halėje šį sezoną progų dar bus, juk laukia Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionatai. Kelios paskutinės rungtynės vietiniame fronte parodė, kad iki finalo žalgiriečiai turėtų nužygiuoti be problemų. O kaip viskas klostysis ten, dabar neatsakys niekas. Juk ir amžini kauniečių varžovai iš Vilniaus pradėjo imti pavyzdį iš "Žalgirio" – jie ketina atsisakyti kai kurių legionierių ir į komandą kviečia lietuvių jaunimą.
Dabar gali prasidėti pačios įdomybės – kas labiau atjaunės. Ir sezono finišas gali būti labai įdomus, kai dviejų stipriausių komandų orkestruose svarbios partijos teks Lietuvos talentams. Tai – pati didžiausia intriga, dėl kurios verta stebėti likusią krepšinio sezono dalį.
Vis dėlto yra ir blogesnis scenarijus, pagal kurį "Žalgiris" gali būti priverstas atsisveikinti su savo lyderiais. Patirtis rodo, kad, išvykus į užsienį, atgal dažniausiai grįžtama tik pabaigti karjeros. O taip norėtųsi matyti, ką šiandieninis "Žalgiris" galėtų po metų ar dvejų.
