Dar vienas Seimo antausis Prezidentui
Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko dilema liks neišspręsta mažiausiai iki rudens vidurio, nes vakar Seimas antrą kartą pasipriešino Prezidentui ir neatleido Vytauto Greičiaus iš AT pirmininko pareigų.
Audringas svarstymas
Seimo plenarinių posėdžių salėje vakar buvo karšta tiesiogine ir perkeltine prasme. Pakartotinis V.Greičiaus atleidimo klausimas sulaukė seniai parlamento posėdyje regėtų aistrų. Pasitenkinimo ir nepasitenkinimo plojimais, trepsėjimu, nepatenkintųjų šūksniais, protesto pareiškimais ir grasinimais palydėtas apie dvi valandas svarstytas šis darbotvarkės punktas.
Be to, surengti net keli balsavimai, kaskart išryškinę V.Greičiaus šalininkų arba priešininkų nedidelę persvarą. Bet galų gale dar kartą atmestas Prezidento pakartotinai teiktas dekretas dėl AT pirmininko atleidimo iš pareigų liepos 8 d. pasibaigus jo kadencijai. Už tai, kad V.Greičius būtų atleistas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 22 parlamentarai. Pastarieji ir nulėmė, kad nutarimas dėl pritarimo valstybės vadovo teikimui nebūtų priimtas.
Nepadėjo net gudrybė
Valdančiosios koalicijos atstovai praėjusią savaitę buvo nusprendę telktis, kad būtų pritarta pakartotiniam Prezidento teikimui. Opozicija pareiškė dar kartą balsuosianti prieš nutarimą dėl V.Greičiaus atleidimo.
Bet valdantiesiems nepavyko pasiekti pergalės, nors buvo pasitelkta viena gudrybė. Socialdemokratai pasiūlė surengti slaptą balsavimą šiuo klausimu. „Taip bus užtikrinta, kad bus mažiau politinių spekuliacijų šiuo klausimu", - vylėsi Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Tačiau iš tikrųjų tikėtasi, kad slapta balsuodami kai kurie opozicijos atstovai, pirmiausia iš Darbo partijos frakcijos, pasisakys už Prezidento teikimą ir V.Greičius bus atleistas.
Parlamentarai vos vieno balso persvara pritarė socialdemokratų siūlymui ir jau buvo pradėta rengtis slapta balsuoti. Bet atsipeikėjusi opozicija pareikalavo dar kartą apsispręsti, ar tikrai reikia slapta balsuoti. Per audringą ir triukšmingą svarstymą vienu metu net-gi nebuvo girdėti posėdžiui pirmininkavusio Algio Čapliko. Galų gale Seimo nariai balsavo dėl to, ar patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Šįkart pergalę 4 balsų skirtumu šventė opozicinės partijos.
Nepatvirtinus slapto balsavimo biuletenio nepavyko surengti ir paties slapto balsavimo. Todėl A.Čaplikui liko pasiūlyti Seimo nariams atvirai balsuoti, ar pritarti, kad V.Greičius būtų atleistas. Pritarimo nesulaukta.
Prie balsuojančiųjų prieš AT pirmininko atleidimą arba susilaikiusiųjų prisijungė ir visa valdančioji Valstiečių liaudininkų frakcija, nulėmusi, kad koalicijai pritrūko balsų savo planams įgyvendinti.
Patys šios partijos atstovai painiai aiškino, kodėl taip balsavo. „Norėjau iš paties V.Greičiaus išgirsti, ar jis tebenori dar dirbti, ar ne. Bet neišgirdau. Todėl ir susilaikiau", - tvirtino Valstiečių liaudininkų frakcijos narys Skirmantas Pabedinskas.
Prezidento patarėjas nervinosi
Opozicijos atstovai tvirtino gerai vertinantys V.Greičiaus darbą ir balsuodami reiškiantys pasitikėjimą AT vadovu. „Prezidentūra ar kažkas kitas bando mums primesti nelabai garbingą procedūrinį žaidimą", - kalbėjo Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
Konservatoriai siūlė į nutarimą įrašyti, kad V.Greičius laikinai eis AT pirmininko pareigas iki bus paskirtas naujas teismo vadovas. Tačiau šią teisininkų antikonstitucine pavadintą nuostatą parlamentarai balsų dauguma atmetė.
Seimo posėdyje Prezidentui šįkart atstovavo jo patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis, o ne patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, prieš dvi savaites kai kuriais savo pareiškimais supykdžiusi dalį parlamentarų.
L.Bielinis tvirtino, kad nėra galimybių jokiais teisės aktais pratęsti V.Greičiaus kadenciją, ir dabar AT iki rudenį vyksiančios Seimo sesijos liks be įgaliojimus turinčio vadovo.
Pabalsavus Prezidento patarėjas buvo akivaizdžiai susijaudinęs. Jis kelis kartus bandė komentuoti žiniasklaidai susidariusią padėtį, bet vis susipainiodavo, todėl nuolat pradėdavo iš naujo. „Dabar tiek Seime, tiek teismų pasaulyje gali kilti įvairios kolizijos, jos labai sunkiai spręsis. AT pirmininkas Seimo tarsi paliktas eiti savo pareigų, tačiau konstituciškai jis negali vykdyti visų funkcijų: pasirašinėti, šaukti kolegijų, joms vadovauti. Esant tokiai padėčiai gali sutrikti bylų nagrinėjimas AT, advokatai gali ginčyti V.Greičiaus parašą", - pagaliau susitvardęs suformulavo L.Bielinis.
Neslepia pasitenkinimo
Pats V.Greičius atrodė patenkintas Seimo sprendimu neatleisti jo iš AT pirmininko pareigų. „Kaip žmogus jaučiuosi normaliai", - kiek pagalvojęs atsakė V.Greičius į žurnalistų klausimą, kaip jį paveikė Seime vykusios batalijos. „Jums malonu?" - pasiteiravo viena žurnalistė. „Leiskit man nesakyti, ar man malonu", - susierzinęs atrėžė kadenciją baigęs, bet iš pareigų neatleistas AT vadovas.
Jis taip pat nenorėjo pripažinti padaręs klaidą, kad nepaprašė Seimo nutraukti teisinę dviprasmybę ir balsuoti už jo atleidimą. „Tai Seimo ir Prezidento kompetencijos klausimas. Prezidentas inicijuoja AT pirmininko atleidimą pasibaigus kadencijai,
o sprendimus priima mūsų parlamentas", - vis kartojo V.Greičius.
Pavadino aklaviete
Vakar vakare, prieš išvykdamas su dviejų savaičių vizitu į Lotynų Ameriką, Prezidentas V.Adamkus nepranešė, kokių veiksmų imsis spręsdamas AT pirmininko klausimą. Valstybės vadovas apsiribojo pareiškimu, kad pakartotinis Seimo sprendimas neatleisti V.Greičiaus „yra teisinė ir politinė aklavietė".
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, jog V.Adamkus apgailestauja, kad po praėjusią savaitę surengto susitikimo su frakcijomis nebuvo atsižvelgta į jo motyvus.
„Šios aklavietės priežastis yra Konstitucijos ir įstatymų nustatytų procedūrų nesilaikymas. Iš jos, Prezidento manymu, teks rasti išeitį bendromis pastangomis", -
kalbėjo R.Grumadaitė.