Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
A.Večerskio šou baigėsi
2010-10-27
Jūratė Žuolytė
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) iš Večerskių šeimos glėbio bus grąžintas meno pasiilgusiems žiūrovams. Bent taip tikisi konkursą eiti teatro vadovo pareigas laimėjęs Martynas Budraitis.
Rinkosi iš keturių
Vakar Kultūros ministerija pristatė komisijos išrinktą naują LNDT vadovą – iki šiol Oskaro Koršunovo teatro (OKT) direktoriumi dirbusį M.Budraitį. Jis generalinio direktoriaus poste pakeis pastaruoju metu nemažai kritikos sulaukusį Adolfą Večerskį, kuris norėjo toliau eiti šias pareigas ir buvo padavęs paraišką dalyvauti konkurse, tačiau jo kandidatūra buvo atmesta.
"Pirmadienį iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) gavome patikinimą, kad A.Večerskis buvo nubaustas už privačiųjų ir viešųjų interesų supainiojimą, todėl tas pažeidimas užkerta jam kelią eiti vadovaujamas pareigas valstybės tarnyboje dar trejus metus. Nesvarbu, pažeidė ar nepažeidė, bet jei šių išvadų nepaisytume, reikštų, kad mums nesvarbi teisėsaugos institucijų išvada ir nuomonė", – kalbėjo kultūros ministras Arūnas Gelūnas. A.Večerskis buvo nubaustas už tai, kad teatre įdarbino savo žmoną bei dukrą.
Nors buvo padavęs paraišką, į konkursą neatvyko Tauras Čižas, todėl komisija rinkosi iš keturių kandidatų: istorikės Jūratės Černiauskienės, aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro vadovo Audronio Liugos ir OKT direktoriaus M.Budraičio. Pastarasis konkursą laimėjo nurungęs A.Liugą vos trijų taškų skirtumu.
Kultūros ministras A.Gelūnas pabrėžė, jog buvo padaryta viskas, kad konkursas būtų skaidrus, depolitizuotas ir apgintas nuo įvairių įtarinėjimų ir išvedžiojimų: "Į komisiją pasikvietėme ekspertus, nedirbančius Kultūros ministerijoje, žmones, atstovaujančius skirtingoms pažiūroms." Kalbas, kad buvo daromas spaudimas dėl A.Večerskio išrinkimo, A.Gelūnas komentuoti atsisakė.
Paliks O.Koršunovo teatrą
M.Budraitis sakė nusprendęs dalyvauti konkurse, nes kaip pilietis ir vilnietis nebegalėjo susitaikyti su esama padėtimi LNDT. Jis tikisi pasiekti, kad teatras vykdytų dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje iškeltus tikslus – nebūtų vieno režisieriaus teatras, o vienytų stipriausius kūrėjus.
O.Koršunovo teatre M.Budraitis nebedirbs. "Nemanau, kad tai būtų įmanoma suderinti tiek laiko, tiek moralinių principų atžvilgiu", – sakė jis.
A.Gelūnas tikino, kad konkurso nugalėtojas buvo pasirinktas ne tik dėl jo rezultatų dirbant OKT. "Labiausiai jis siejamas su OKT, bet taip pat yra festivalis "Sirenos", labai gerai vertinamas kultūros visuomenėje, be to, M.Budraitis turi didelę tarptautinę patirtį", – laimėtojo pranašumus vardijo kultūros ministras.
LNDT laukia pokyčiai
Dirbti LNDT M.Budraitis pradės baigus tvarkyti visus formalumus, turbūt jau šios savaitės pabaigoje. Per tris dienas kiti konkurso dalyviai gali apskųsti konkursą, jei mano, kad jame buvo procedūrinių pažeidimų. "Girdėjau, kad A.Večerskis ruošiasi skųsti", – prasitarė A.Gelūnas. Su A.Večerskiu vakar nepavyko susisiekti.
Jei M.Budraičio pergalė bus patvirtinta, teatro laukia pokyčiai. "Neišvengiamai teks keisti šiek tiek žmonių administracijoje, o dėl trupės viskas turi vykti natūraliai, pagal rodomą repertuarą. Mano siekiamybė būtų, kad aktoriai dirbtų pagal terminuotas sutartis", – kalbėjo M.Budraitis.
Tarp režisierių, kuriuos jis mato galinčius dirbti LNDT, M.Budraitis minėjo Cezarį Graužinį, Gintarą Varną, Oskarą Koršunovą, Eimuntą Nekrošių.
M.Budraičio manymu, LNDT turi aukščiausiu lygiu pristatyti Lietuvos teatro meną. Jo netenkino, kad LNDT daug dėmesio skyrė komercijai ir rodė žemo meninio lygio spektaklius.
Kova dėl teatro
Spalio viduryje grupė režisierių ir teatrologų įteikė laišką valstybės vadovams, kuriame teigė, kad nors Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra įpareigotas siekti savo kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti nacionalinės kūrybos laimėjimus, pastarieji metai rodo ką kita.
"Reprezentacinėje Lietuvos teatro scenoje diegiamas komercinio pobūdžio privataus teatro modelis, kuris prieštarauja teatro nuostatams. Teatro vadovo programinė veikla ir vieši taiginiai nepateisina Nacionalinio dramos teatro vardo ir neigiamai veikia visą šalies teatro kultūrą", – buvo teigiama laiške.
Kaip atsakas į tai buvo sukurtas ir reklamuojamas portalas teatralai.lt, kuriame skleidžiama neigiama informacija apie žmones, pasirašiusius šį laišką. Kultūros ministras A.Gelūnas tikino nežinantis apie finansinius išteklius, kuriais paremtas minėto puslapio sukūrimas. "Galima nujausti, bet mes stengiamės nespekuliuoti, stengiamės ekspertiškai vertinti, – sakė jis. – Menui ir kultūrai išeina į naudą, kai pasitikima ekspertais, tada ginčų mažiau, nereikia pulti vienas kito. Nežinau, ar dabar kilę ginčai išėjo į naudą. Tas ažiotažas kainuoja papildomą darbą, sveikatos, dabar matysime pagal rezultatus, kaip viskas bus, vertinti dar anksti."
Komentarai
Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė
Rezultatus vertinu teigiamai, nes labai arti buvo du stiprūs kandidatai, kurie paruošė tikrai išmintingas, tikslias, giliai išmąstytas teatro ateities programas. Tai yra žmonės, labai daug nuveikę Lietuvos kultūros plotmėje ir užmezgę tarptautinius ryšius, todėl tik, duok Dieve, jiems sveikatos viską įgyvendinti.
Manau, kad visas šis sujudimas dėl LNDT turėjo įvykti ir netgi, sakyčiau, kad dabar jis įvyko ganėtinai pavėluotai, nes diskusijos vyko jau seniai, todėl iš esmės viską, kaip susiklostė, vertinu teigiamai. Pati būdama vadovė neigiamai vertinu šioje istorijoje tik vieną dalyką – teatro vadovo parašų rinkimą už save iš teatro darbuotojų. Aš tikrai taip nesielgčiau, leisčiau procesams vykti patiems.
Gintaras Varnas, teatro režisierius
Esu patenkintas rezultatais, tikiuosi, kad šita teatro komercialėjimo epocha, kuri tęsėsi penkerius metus, baigėsi ir kad į teatrą grįš pajėgiausi Lietuvos režisieriai, kad bus rodomi normalūs spektakliai, kuriuos galima pavadinti menu, o ne tik pigia pramoga. Čia yra pagrindiniai dalykai.
Girdėjau A.Večerskio grasinimą, kad jis sprendimą ruošiasi skųsti – tegu. Konkursas vyko visiškai skaidriai, ten dalyvavo nemažai stebėtojų, visi tai matė, be to, kokios gali būti pretenzijos, jei jis pats pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą? Kaip sakoma, prisidirbai, pats kaltas, ką čia dabar pakeisi.
Mačiau puslapį teatralai.lt, manęs nenustebino ten pilamas purvas. Tačiau mano biografijoje teatro sferoje tai buvo pirmas atvejis, kai bandoma kovoti tokiais būdais. Tikėkimės, kad ir paskutinis.
Aš, be abejo, ruošiuosi statyti spektaklius LNDT, viešai pasakiau, kad tai daryčiau laimėjus bet kuriam kandidatui. Prisižadu, kiek tik galėsiu, prisidėsiu. Apskritai šis konkursas, sulaukęs labai didelio atgarsio, yra tam tikra prasme istorinis, kai vis dėlto ministerija objektyviai nusprendė, kad teatras turi būti meno židiniu ir tai turėtų būti ženklas ir kitiems valstybiniams teatrams, kad už valstybės pinigus turi būti išlaikomas to vertas menas, o ne šiaip niekalas.
Eugenijus Jovaiša, istorikas
Kaip galiu vertinti rezultatus, vertino komisija, kuri buvo sudaryta. Mes buvome pakviesti kaip stebėtojai, bet neturėjome progos nei išsakyti savo stebėjimus, nei ką nors daryti. Ką jie išrinko, tą ir turi. Mes nebuvome net patariamasis balsas, aš nesupratau, kokia buvo ekspertų prasmė. Nė vienas žodis nebuvo ištartas, nieko nebuvo paklausta, tiesiog pasėdėjome ir paklausėme.
Aš būčiau pasakęs savo pastabas, dėl ko buvau pakviestas, dėl procedūrų, kaip man atrodo, ar kvalifikuotai išklausta, ar komisijos nariai tinkamai procedūrą atliko.
Sąvokos "teisinga" ar "neteisinga" priklauso, kaip į tai žiūrėsi. Aišku, procedūra buvo teisinga pagal tai, kaip ją numato įstatymai. Ką čia gali besakyti, aš tiesiog nesupratau savo vietos, o kai žmogus nesupranta savo vietos ir kai kviečia tave, sako, reikia, kad atsvertumėte, atstovautumėte kitai nuomonei, bet čia nebuvo jokio atstovavimo nei išsakymo. Paskui ką nors sakyti neturiu jokio noro ir nemanau, kad tai būtų moralu.
Oskaras Koršunovas, režisierius
Labai džiaugiuosi, kad konkursą laimėjo Martynas. Teisybę sakant, netgi skatinau jį ryžtis dalyvauti. Patikėkite, jam kandidatuoti nebuvo lengva. Martyno apsisprendimą vertinčiau ne kaip karjeros postūmį, bet kaip pilietišką žingsnį. Nes tokia situacija, kokia iki šiol buvo Nacionaliniame dramos teatre, tęstis negali. Kitos išeities nebuvo. Noriu Martynui palinkėti sėkmės, nes jam tikrai bus sunku, niekas jo išskėstomis rankomis nelauks – ten reikia labai daug ką keisti, reformuoti. Atsakomybė, kuri guls ant Martyno pečių, labai didelė. Martyno konkursui pasiūlyta programa gera, džiugu, kad ją įvertino ir ministerija, nes jau atrodė, kad tai – neįtikima.
