Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2003-05-30
Stasys JOKŪBAITIS
Po ilgo trypčiojimo ir politinio spaudimo šią savaitę Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - ratifikavo beveik prieš šešerius metus pasirašytą su Lietuva sienos sutarčių paketą. Kremliaus valdininkų stalčiuose dulkėjusių dokumentų ratifikavimo procedūra pagaliau baigta. Tiesa, įstatymus dėl sienos sutarčių ratifikavimo dar turės pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau tai jau tik formalumas, nes sienos sutartis didžiajai kaimynei reikalinga ne mažiau negu Lietuvai.
Kodėl taip ilgai užtruko šis procesas? Ar negalima buvo dviejų kaimyninių valstybių sienos sutartį ratifikuoti kur kas anksčiau? Kas vis dėlto pastūmėjo Rusijos parlamentą vieną kartą išspręsti šį užsitęsusį reikalą? Valstybių sienos sausumoje ir Baltijos jūroje sutartį dar 1997 metų spalį pasirašė Lietuvos ir Rusijos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Borisas Jelcinas. Seimas vėliau ją ratifikavo, o Rusija vis delsė. Gal dar turėta vilties susigrąžinti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes į savo įtakos lauką, gal tikėtasi tokiu būdu sulaikyti jų integraciją į NATO ir Europos Sąjungą ir bandyti diktuoti savo sąlygas. Tačiau visi politiniai motyvai, dėl kurių vos ne šešeriems metams buvo “pamiršta” valstybių sienos sutartis, pamažu bliūško kaip muilo burbulas. Neratifikuodama šių dokumentų Rusija pati tapo savotiška įkaite.
Pernai, derėdamasi su Europos Sąjunga dėl savo piliečių tranzito į Kaliningrado sritį, Rusija įsipareigojo pasirašyti susitarimą dėl readmisijos ir ratifikuoti sienos sutartį su Lietuva. Kurį laiką, bandydama išsikovoti faktiškai nekontroliuojamą tranzitą per Lietuvos teritoriją, šio įsipareigojimo Maskva nenorėjo pripažinti. Tačiau, matydama, kad, neįvykdžius Europos Sąjungai duotų pažadų, viskas gali susiklostyti dar blogiau, Rusija skubiai ėmėsi savo namų darbų.
Tik nedaugelis tikriausiai žino, kaip praėjusią savaitę vyko sutarčių paketo ratifikavimas Rusijos valstybės Dūmoje. Balsavusiuosius už sutarčių ratifikavimą Vladimiras Žirinovskis po gruodžio 15-osios, kai pasikeis dalis Dūmos, žadėjo areštuoti ir ištremti į Sibirą. Niekaip negalintis atleisti “pribaltams” už jų pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos, Viktoras Alksnis grasino denonsuoti Ribentropo-Molotovo paktą, atimti iš Lietuvos Vilnių, Klaipėdą, pareikalauti 60 milijardų JAV dolerių kompensacijos. Į skandalingųjų radikalų chorą įsijungė ir Dūmos komunistai.
Isterija, kuri tvyrojo ratifikuojant Rusijos ir Lietuvos sienų sutartis, dar sykį parodė, jog Rusijoje vis dar gyvas imperinis mąstymas, kurį ne taip paprasta įveikti ir jau blaiviai, šiuolaikiškai mąstantiems šios valstybės politikams. Jei Europos Sąjunga dėl Kaliningrado tranzito nebūtų įvariusi Maskvos į kampą, kažin ar šiemet sutarčių ratifikavimas būtų pajudėjęs iš mirties taško.
Neseniai Rusija žengė dar vieną svarbų žingsnį gerindama abiejų valstybių tarpusavio santykius - pasirašė readmisijos sutartį. Vakar Lietuvos Seimas ją skubos tvarka ratifikavo. Susitarimas dėl nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo pasirašytas gegužės 12 dieną, o įsigalioti turėtų nuo liepos 1-osios, kai per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį arba iš jos vykstantiems Rusijos piliečiams bus pradėti išduoti supaprastinti kelionės dokumentai. Nesant readmisijos sutarties tokios rusų kelionės per svetimą teritoriją būtų sunkiai įmanomos. Tačiau ir šią sutartį dar turės ratifikuoti Rusijos parlamentas - Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba. Ir laiko tam liko tik mėnuo. Ar suspės tai padaryti Rusijos parlamentas, priklausys nuo jo noro ir ryžto civilizuotai grįsti tolesnius abiejų valstybių santykius.
Kitą savaitę vienos dienos vizito Lietuvoje lankysis Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas. Tai pirmas tokio rango Rusijos parlamento pareigūno vizitas. Anksčiau dėl neratifikuotų sutarčių atvykti paprasčiausiai buvo nepatogu. Dabar kas kita.
