Žvilgsnis


2006-12-12
Marijana JASAITIENĖ
Žvilgsnis

Sirgti nebeapsimoka. Pagaliau tai ima suprasti netgi tie simuliantai, kurie turi gerai pažįstamų ir jais pasitikinčių gydytojų, už porą ar kelias dešimtis litų visuomet “surandančių” ligą ir parašančių nedarbingumo pažymą. Tiesa, dar prieš kelerius metus Kauno medicinos universiteto kancleris profesorius Vilius Grabauskas yra sakęs, kad bene 90 procentų Lietuvos gyventojų būtų galima suguldyti į ligonines - tokie nesveiki esame.

Bet šiandien sirgti jau nebenorime. Kas gi atsitiko? Ar vien todėl, kad medicina nebėra tokia jau nemokama, kaip deklaruota anksčiau? Ar todėl, kad gydymas imtas vadinti paslauga, kaip ir siuvimo ar kanalizacijos valymo, nebeteikiama už ačiū? Kai jau reikia mokėti, tai ir apskaičiuojame, kas pigiau: taupyti ar švaistyti? Pagaliau turime galimybę įsitikinti, kad ir vaistai, jų deficito laikams praėjus užmarštin, nebėra visagaliai, ir garsiausi medicinos profesoriai net geriausių norų vedami toli gražu ne visuomet įstengia įpūsti gyvybės mirštančiajam.

Taigi geriau stengtis apsieiti be gydytojų ir vaistų ir tausoti sveikatą, kol ji dar gera. Praėjusią savaitę politikai, menininkai, filosofai, verslininkai, jaunimo atstovai dar kartą patvirtino seną kaip pasaulis tiesą: sveika tauta - didžiausia vertybė.

“Reikia išmokti sveikiems išlikti”, - šiuos mūsų tautos išminčiaus filosofo Vydūno žodžius citavęs sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, atrodo, šiais finansinių nepriteklių mūsų šalies sveikatos apsaugai laikais atrado aukso grūdą. Tačiau svarstant kitų metų biudžetą Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo gavęs 22 parlamentarų siūlymus skirti lėšų įvairioms gydymo įstaigoms. Bendra jų prašyta suma - 49 mln. 723 tūkst. 860 litų. Atkaklūs parlamentarai šiuo klausimu beldėsi ir į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Tai ne kas kita, kaip gydymo įstaigų protegavimas.

Sveikos gyvensenos skatinimo, svarstydami kitų metų biudžetą, Seimo nariai neprotegavo, pinigų tam neprašė. Iš pasiligojusių šalies gyventojų gydymui numatytų 3,6 milijardo litų (kartu su PSDF) 68 proc. visų išlaidų bus atiduota gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, medikų atlyginimams, 16 proc. - vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tiesa, 6 proc. biudžeto lėšų numatoma sveikatos programoms finansuoti. Tikėkimės, kad jos bus skirtos ligų prevencijai, tačiau, pavyzdžiui, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą panaudota tik 55 proc. jai skirtos sumos.

Kritikuoti lengva, ar ne? Gyventi sveikai turėtų būti dar lengviau. 2004 metais buvo pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas “Dėl visuomenės sveikatos stiprinimo”. Sąjūdžio “Už sveiką Lietuvą” idėja gimė dar anksčiau - 2003 metais. Atrodytų, jau galėtume raškyti pirmuosius vaisius, bet sergamumas ir mirtingumas Lietuvoje nemažėja, sveikuolių ratas dar labai siauras. Elementariems pasiūlymams, kaip, pavyzdžiui, riboti rūkymą ar alkoholio vartojimą, pateikiama kritikos lavina, esą draudimais nieko nepasieksi, o alternatyvų laisvalaikiui praleisti ir nusilpusios nervų sistemos relaksacijai niekas nesiūlo. Sporto salių, aikštynų, baseinų bent jau Kaune nedaugėja, o paprasčiausi sporto klubai su elementariais treniruokliais dėl aukštų kainų prieinami toli gražu ne kiekvienam.

 

Belieka pasivaikščiojimas gryname ore, liesi maisto produktai, kurie, beje, kol kas pas mus pigesni už riebiuosius, kaime močiučių išaugintos daržovės vietoj atvežtinių brokolių ar kitų egzotinių chemikalais “konservuotų” daržovių. Žodžiu, belieka sąmoningumas ir žinojimas, kas yra sveika, kad kuo ilgiau nereiktų net ir kompensuojamųjų vaistų. Valstybė jiems skiriamų lėšų galėtų sutaupyti, pasitelkusi išmintingesnių tautų pavyzdį: yra šalių, kuriose sveikatos draudimas kainuoja daug brangiau, jei asmuo jos nesaugo. Juk įdiegti šį modelį taip paprasta, o nauda būtų dviguba.