Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2006-09-27
Violeta VILKAUSKAITĖ
Vakar Kauno m. apylinkės teismas dviem mėnesiams nuo tarnybos nušalino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovę Ireną Vaškelienę. Jai pareikšti įtarimai kyšininkavimu.
Tai jau toli gražu nebe pirmas atvejis, kai Kaune Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) realiais veiksmais bando pažaboti korupciją valstybės institucijose. Lietuvoje tai turbūt vienintelis miestas, kuriame taip aktyviai šioje srityje veikia teisėsauga, o gal jo gyventojams jau labiausiai pabodo taikstytis su neskaidria savivaldybės valdininkų veikla - be jų pačių skundų valdininkų veiksmais irgi ne kažin ką padarysi.
Per pastaruosius dvejus metus buvo ne tik pradėtas ne vienas tyrimas dėl neteisėtų savivaldybių darbuotojų veiksmų, bet kai kurios bylos buvo baigtos tirti ir jau pasiekė teismą. Pavyzdžiui, buvęs Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Robertas Ramoška bei buvęs Keleivinio transporto komisijos pirmininkas, mero patarėjas, tarybos narys Vidmantas Spruogis buvo kaltinami piktnaudžiavę tarnyba ir ėmę kyšius iš įmonių, užsiimančių keleivių ir krovinių pervežimu ir jau nuteisti. Prieš tris mėnesius įtarus kyšininkavimu nuo darbo buvo nušalinta (dabar jau vėl grįžo į pareigas, nors tyrimas nebaigtas) Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė. Per kratas jos ir kituose skyriaus kabinetuose STT pareigūnai rado 2 tūkst. litų. Neseniai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir po STT pareigūnų apsilankymo Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriuje. Daugiausia pareigūnų dėmesio tuomet sulaukė Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Irena Ragauskaitė ir vyr. inžinierė Solveiga Blockienė (viena iš jų buvo atsakinga už detaliuosius planus, o kita rengdavo statybų sąlygų sąvadus). Šį pavasarį STT sulaikė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėją Violetą Zagorskienę ir asmenį, kuris valstybės tarnautojai davė 2500 Lt kyšį. Tarnautojai buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu.
Tai tik pastarųjų ne visų metų statistika. Daug tai ar mažai? Skeptikai pasakytų, jog tokių įtariamųjų Kauno ar Kauno rajono (ir greičiausiai ne tik) savivaldybėse būtų daugiau, jeigu STT vaizdo filmavimo kameras, kurios siūlomos įrengti Laisvės alėjoje, paslapčia pastatytų valdininkų kabinetuose. Mieste jau seniai ir laisvai liejasi kalbos, kaip ir už kiek galima patekti pas valstybės tarnautojus, jeigu tau kažką reikia gauti. Žinomos sumos, žinomi tarpininkai. Kodėl niekas nesiskundžia? Todėl, kad kiekvienas eidamas tvarkyti savo reikalų, galvoja apie save - kodėl nesumokėjus, jeigu tau kažko labai reikia. Ypač neteisėto. Tai argi skųsies po to, kai ne tik davei kyšį, bet ir už tai ką nors gavai?
Tačiau kai kuriems piliečiams, kurie neduodami kyšių vargiai bepramuša savo reikalus, pavyzdžiui, Kauno savivaldybėje, arba tiesiog yra principingi, jau pabodo, kad be garsiosios patarlės “ranka ranką plauna” čia nieko nepasieksi, net to, kas pagal įstatymą priklauso. Pagirtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirba žmonės, kurie už tam tikrą kainą nenutekina informacijos apie planuojamus operatyvinius veiksmus. Tai ne mažiau lemia pradinę tyrimų sėkmę. Kita kalba apie tolesnius teisėsaugos veiksmus. Kol kas vienintelė Kauno rajono valdininkų R.Ramoškos ir
V.Spruogio byla yra pasiekusi teismą ir jau išnagrinėta. Kitos bylos kol kas tiriamos. O kai gana ilgai tiriamos, netrunka pasklisti kalbos, kad jos tiesiog jau baigia išblėsti ir vargu ar bepasieks teismą.
Korupcijos bylos yra gana sudėtingos ir gana sunkiai įrodomos. Galbūt todėl specialiosios tarnybos labai kruopščiai renka įrodymus: taiko nusikalstamos veiklos modelius, valdininkų kabinetuose įrengia vaizdo kameras, su teisėsauga bendradarbiaujantiems kyšių davėjams įtaiso garso mikrofonus ir t.t. Atrodo, įrodymų turėtų pakakti, bet nereikia pamiršti, kad valdininkai, tapę įtariamaisiais, taip pat rankų sudėję nesėdi, samdosi geriausius advokatus ir bet kokia kaina bando išvengti teismo. Ant kortos juk pastatyta ne tik reputacija, bet ir tolesnė karjera. Kita vertus, nuo šių bylų baigties priklausys, ar gyventojai pasitikės teisėsaugos institucijomis ir toliau kreipsis į jas pateikdami informaciją apie neskaidrią valdininkų veiklą. Ir tai gali tapti realia kova su korupcija valstybės institucijose, apie kurią kol kas Lietuvoje daugiau kalbama, nei kas nors daroma. Ir smagu, kad pirmųjų gretose gali atsidurti Kaunas.
