Žvilgsnis
Yra žaidimas Myli-nemyli. Yra žaidimas Šilta-šalta. Yra žaidimas Daugiau-mažiau.
O Lietuvos politikoje jau kurį laiką populiariausias žaidimas yra Atsakyta-neatsakyta. Tik jis vis neturi pabaigos. Ir šviesa tunelio gale vis nepasirodo - kada gi kas nors bus paskelbtas nugalėtoju tame rankų lenkimą primenančiame žaidime.
Daugiau kaip mėnesį Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas prašomas atsakyti, koks buvo jo vaidmuo daugiau kaip prieš dešimtį metų pradėjus privatizuoti Draugystės viešbutį Vilniuje.
Premjero reikalaujama paaiškinti, kaip atsitiko, kad tuomet valstybei priklausiusį viešbutį nusipirko jo ilgametė draugė Kristina, 2002-aisiais iš Butrimienės tapusi Brazauskiene.
Vyriausybės vadovo atsakymai lyg ir yra. 1993-1998 metais Prezidentu buvęs A.Brazauskas sako nesikišęs į privatizavimo eigą, išvis niekada neužsiiminėjęs jokiu verslu, nes dirbęs valstybei. Atvirkščiai, jis tvirtina visuomet pasisakęs prieš Draugystės privatizavimą.
Bet įtarimai liko. Seimo opozicija nepatenkinta. Ji sako, kad dabar premjero postą užimantis tuometinis Prezidentas gudrauja.
Tiesa, opozicija remiasi įtarimais ir klausimais, keliamais logiškai išnagrinėjus įvykių eigą. Nes jokių dabartinį premjerą kompromituojančių telefono pokalbių įrašų nėra, rašytinių dokumentų - irgi. Oficialiai visas privatizavimo procesas vykdytas pagal galiojančius įstatymus.
Bet opozicija labai geidžia iš Vyriausybės vadovo išgirsti maždaug tokią frazę: Taip, aš tam tikrais veiksmais padėjau savo ilgametei draugei privatizuoti viešbutį. Gi premjeras to nenori pripažinti.
To neišgirdome ir antradienio vakaro A.Brazausko tiesioginiame pasisakyme per televiziją. Vyriausybės vadovas tik ilgai stebėjosi, kodėl yra puolamas, ir ragino pasikliauti teisėsaugos institucijomis, kurios neva pateiks visus teisinius atsakymus į keliamus klausimus.
Tik šįkart premjero monologas nepatenkino ne tik opozicijos. Net ir A.Brazausko vadovaujamų socialdemokratų partneriai valdančiojoje koalicijoje pasigedo konkretumo Vyriausybės vadovo kalboje.
Prezidentas Valdas Adamkus, praėjusią savaitę raginęs premjerą atsakyti į visuomenei kilusius klausimus, irgi pareiškė, kad Ministro Pirmininko kalba per televiziją nepateisino nei jo, nei visuomenės vilčių.
Socialdemokratai teigia, kad bus ir daugiau premjero viešų pasisakymų. Bet kas iš jų, jeigu, pasak opozicijos, nuoširdumo tuose pasisakymuose pritrūksta? Vargu ar bus lengva imti ir nubraukti visus moralinius arba politinius klausimus, susijusius su premjero šeimos verslo reikalais.
Politinė aklavietė? Panašu į tai, nes aistringas, bet jau gerokai pabodęs politinis serialas Draugystė arba Brazageitas tęsiasi. Galbūt jis tęsis netgi iki A.Brazausko pasitraukimo iš premjero pareigų, kas, kaip rodo įvairiausia neoficiali informacija, nėra labai jau tolima perspektyva.
Atrodo, politikai jau visai rimtai rengiasi tryliktosios po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybės griūčiai ir jau dairosi arba naujo premjero, arba naujų valdančiosios koalicijos partnerių. Arba ir to, ir kito iškart. Šnabždamasi apie Darbo partijos lyderių flirtą su nušalintojo Prezidento Rolando Pakso vadovaujamais liberaldemokratais, jeigu, atsistatydinus A.Brazauskui, iš koalicijos trauktųsi socialdemokratai. Tada naujuoju premjeru greičiausiai taptų darbietis. Gal netgi pats Viktoras Uspaskichas.
Bet nedaug kas tiki, kad socialdemokratai iš koalicijos trauktųsi. Neapsimoka jiems dabar tai daryti.
Tačiau tada lauktų gana ilgos ir varginančios derybos dėl naujo postų pasidalijimo dabartinėje keturių partijų koalicijoje ir dar bemaž treji metai intrigų, vidinės kovos bei nesutarimų valdžioje.
Išties neguodžianti politinė perspektyva.