Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2002-10-16
Violeta VILKAUSKAITĖ
Didvyriais tampama įvairiais būdais. Tiksliau - bandoma tapti didvyriais. Pavyzdžiui, kai imi ir kandidatuoji į aukščiausiuosius šalies vadovų postus, imi dėtis didvyriu, nes labai reikia, kad tauta patikėtų tavo nuopelnais. Kitus įtikinėdamas ir pats patiki daug kuo, ką apie save sakai. Taip nutiko, na kad ir Seimo nariui, dukart kandidatui į prezidentus Kaziui Bobeliui. Vieną kartą jis visus įtikinėjo, kad būdamas Amerikoje nevadino Seimo narių debilais. Įtikinėjo tol, kol viešai nebuvo parodytas vaizdo įrašas. Dabar gi taip pat K.Bobelis įtikinėjo, kad jau dešimt metų, kaip yra atsisakęs JAV pilietybės. Dabar gi paaiškėjo, kad atsisakė tik praėjusią savaitę. Apgaulė ar atminties sušlubavimas? Ar tiesiog noras atrodyti geresniam nei kiti?
Kita kategorija žmonių, kurie tampa tautos favoritais, - tokie kaip Lietuvos dviratininko žmona Edita Rumšienė. Kai kas jau kone menines juostas suka apie vargšę moterį, kurią kažkokie neišmanėliai prancūzai laikė uždarę kalėjime ir neleido susitikti su vaikais. Keista, kad tokiomis pačios suimtosios (dabar jau už užstatą paleistos) moters legendomis staiga ima ir patiki aukšti šalies pareigūnai. Valdžios vyrai jau pirmosiomis E.Rumšienės sulaikymo dienomis, pamatę nišą savo reitingams ir populiarumui, ėmė rinkti sau balus. Pavyzdžiui, politikas Vytautas Bogušis ragino surašyti peticiją ir per Prancūzijos ambasadą įteikti ją Prancūzijos prezidentui. Seimo narys Vytautas Kvietkauskas viešai stebėjosi, kokie prancūzai nežmoniški, klausdamas, ar E.Rumšienė yra žmogžudė, ar ji pasikėsino į Prancūzijos nepriklausomybę, kad ją uždarė į kalėjimą. Nepraėjus nė porai savaičių po E.Rumšienės suėmimo, Vilniuje, prie Prancūzijos ambasados, kilo tikra revoliucija prieš prancūzų teisėjus ir Prancūzijos valdžią, žmonės čia rinkosi su plakatais, dainavo “Marselietę”. Tikra komedija. Toks perdėtas aktyvumas ilgainiui, ačiūdie, išblėso. Ir šiandien, net po viešai paskelbtų E.Rumšienės laiškų, mažai kas betiki šios ponios nekaltumu. Žinoma, kam negaila jos vaikų, šitiek laiko buvusių be mamos? Kad ir kaip ten būtų, mažyliams ji - pats brangiausias žmogus pasaulyje. Jie, būdami be mamos, tikrai daug ko neteko. Tačiau ir pati mama, veždama tokį kiekį draudžiamų vaistų, galėjo pagalvoti apie savo atžalas, į kokį pavojų ir riziką ji stumia save savo vaikų sąskaita.
Beje, gausiose demonstracijose prie Prancūzijos ambasados buvo visokiausių žmonių, tačiau nelabai daug - sportininkų. Nes sporto pasaulyje šiandien paminėjus E.Rumšienę, gali išvysti ne vieną kreivą šypsenėlę. Ne visi tiki moterimi ir jos išvedžiojimais apie nežinia iš kur jos automobilio bagažinėje atsiradusius švirkštus su dopingu. Argumentai, kad kažkas šitokiu būdu nori atkeršyti netikėtai gerai pasirodžiusiam dviratininkui iš tokios provincijos kaip Lietuva, yra taip pat neįtikėtini. Juolab kad kaip įrodymas pateikiamas tik E.Rumšienės samprotavimas apie tai, kad Italijos-Prancūzijos pasienyje ją pasitiko ne vienas pasienietis, o keli. Suprask, ją specialiai sekė. Tačiau nereikia būti nė kriminalistu, kad suprastum, jog pasieniečiai tiesiog turėjo informacijos apie moterį, kurią, švelniai tariant, kažkas įskundė.
Net užsienio reikalų ministras A.Valionis, sako, labai aukštai įvertino susibūrimus prie Prancūzijos ambasados teigdamas, kad tai graži iniciatyva kovojant už žmogaus teises. Bet žmogaus teisės neturi nieko bendra su E.Rumšienės kaltumu ar nekaltumu. Negalima tapatinti šių dalykų, kitaip gali atrodyti, kad lietuviai palaiko įstatymams nusižengusią moterį. Ir tai, kad E.Rumšienė paleista už užstatą - taip pat ne pergalė. Kita vertus, užstatą sumokėjo Lietuvos garbės konsulas, kuriam šią skolą grąžins Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Beje, ši organizacija greitai gali ir “bankrutuoti” - neseniai užstatą ji sumokėjo ir už latvių dviratininką J.Silovą.
