Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2005-05-19
Rūta KANOPKAITĖ
Savaitgalį jau septintą kartą linksminsimės Kauno miesto dienos šventėje. Tebeieškantis vis įdomesnio ir ryškesnio savo veido renginys šiemet apsiribos dviem dienomis, nors yra buvę, kad jis truko net keturias. Tačiau ne renginių gausa, o jų kokybė yra laidas, jog miesto gyventojai, ateinantys į koncertus, varžybas, mugę, parodas etc., liks patenkinti. Natūraliai pulsuojančią bet kurios šventės gyvybę palaiko tiksliai apčiuoptas jos poreikis ir adresatas, turinį atitinkančios formos suradimas, gebėjimas atsinaujinti, neišbarstant to, kas buvo geriausia.
Miesto dienos šventė - ne šiaip proga pasilinksminti, išgerti alaus ir pasižiūrėti fejerverką. Tai ir pretekstas prisiminti jo istoriją, skatinti žmonių domėjimąsi ja, pasididžiavimą vieta, kurioje gyveni. Užpernai į Miesto šventės renginius su socialiniu projektu “Aš - kaunietis” įsilieję menininkai teigė, kad pats laikas nusikratyti Kaunui lipdomo provincijos įvaizdžio ir suaktualinti savąjį identitetą.
Pirmoji Kauno miesto dienos šventė įvyko 1999-ųjų gegužę. Ji buvo sugalvota norint tvirčiau suburti kauniečių bendruomenę. Data jai rinkta ilgai, kol po ilgų konsultacijų su istorikais miesto Taryba 1998 metų gruodį nubalsavo už gegužės 20-ąją. Mat 1463 metų gegužės 20 dieną karalius Kazimieras Jogailaitis Kaunui atnaujino karališkąją privilegiją. Toji privilegija nėra pati seniausia iš visų, kurias Lietuvos-Lenkijos karaliai yra suteikę Kaunui, bet vienintelė išlikusi. Jos kopija dabar yra saugoma Burmistro kambaryje miesto Rotušėje.
Nors šnekamojoje kalboje Miesto dienos šventė vadinama “Kauno gimtadieniu”, tai toli gražu nėra tiesa. Kaunas gimė daug anksčiau - pirmą kartą jis buvo aprašytas Vygando Marburgiečio kronikoje 1361 metais, minint, kaip kryžiuočiai šnipinėjo čia jau stovinčią pilį. Esama ir versijų, siejančių Kauno įkūrimą su daug ankstesniais laikais. Vytautas Bičiūnas prieš karą išleistoje knygoje mini 1030 metus bei Palemono ir jo sūnaus Kuno legendą. Arabų kartografas ir keliautojas al Idrisas 1140 metais įvardija vietovę Kaniyū, kurią dalis istorikų linkę laikyti Kaunu.
Miesto dienos šventės išvakarėse kaip tik tęsiamas pernai pradėtas projektas “Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste”. Jo programa - puiki proga papildyti savo žinias apie miestą, kuriame gyvename.
Iki šiol Kauno miesto dienos šventę rengdavo patys kauniečiai. Tos misijos imdavosi viešoji įstaiga “Miesto šventė” ir Kultūros centras. Šiemet pirmą kartą šventės organizatorė yra konkurse atrinkta vilniškė “Renginių marketingo agentūra”. Į kurią pusę - gerąją ar blogąją, pakito Miesto dienos šventė, galėsime spręsti jai pasibaigus. Kai viską būsime aplankę, patyrę, palyginę ir apmąstę, ar biudžeto bei rėmėjų pinigai išleisti prasmingai.
Lėšos, skirtos Kauno miesto dienos šventės renginiams, - nemažos. Šventės biudžetas - 400 tūkst. litų. Pagrindinė rėmėja - Savivaldybė prisideda trečdaliu reikalingos sumos. Programos “vinimis” laikomi trys koncertai - skirtas jaunimui Nemuno saloje, kur koncertuos grupė iš Didžiosios Britanijos, atidaromasis “Mes jau Europoje”, kviesiantis į Rotušės aikštę, ir ten pat sekmadienio vakarą įvyksiantis baigiamasis šou “Žingsnis į XXI amžių”. Tradiciškai veiks tautodailininkų mugė, koncertuos mėgėjiški vaikų ir suaugusiųjų meno kolektyvai, bus žirgų konkūras, pučiamųjų orkestrų paradas.
Žvelgiant į detalią Miesto dienos šventės programą, spausdinamą laikraštyje (afišos mieste dar neiškabintos), ypatingas permainas sunkoka pastebėti. Tačiau palaukime savaitgalio - geriau vieną kartą pačiam pamatyti negu dešimt kartų išgirsti iš kitų lūpų.
