Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2005-01-03
Aušra LĖKA
Metų sandūroje visuomet padidėja konkurencija būrėjoms. Pranašauja ateitį politikai ir politologai, verslininkai ir ekspertai, įžymybės ir eiliniai piliečiai. Absoliuti jų dauguma Lietuvai prognozuoja ramesnius ir sotesnius 2005-uosius.
Bent jau vieno praėjusiųjų rekordo - rinkimų anšlago šiemet tikrai nesumušime. Ir ačiū Dievui. Margesnis už pačią vaivorykštę naujasis valdantysis koalicinis darinys štilio nežada, bet toks politinis cunamis kaip pernai gal nebepasikartos. O bendrapiliečiai tikrai pasiilgę politinės ramybės.
Baigiantis 2004-iesiems Prezidentas Valdas Adamkus ir “Kauno dienos” skaitytojų, ir kituose “referendumuose” tituluotas Metų žmogumi būtent už sugrąžinimą Lietuvai ramybės, aukščiausiai valstybės institucijai - pagarbos, šaliai - regiono lyderės vardo. Kad tik linkėjimai Prezidentui išsipildytų ir jis šiemet taikdariu būtų ne tik ukrainose, bet ir šalies viduje, kad priimdamas esminius sprendimus, iš dviejų blogybių nesirinktų didesnės, kaip kad buvo formuojant Vyriausybę, kad prisimintų “užmirštą Lietuvą” ne tik tuomet, kai reikia gauti jos balsus rinkimuose
Gerai, kad Seimo posėdžių salėje kėdės prikaltos prie grindų - naujieji parlamentarai turbūt būtų ir tas išsidraskę. Bjaurios buvo postų “draskynės”. Bet nedaug ką liko dalytis, tad gal naujaisiais metais tautos išrinktieji pagaliau imsis darbo ir “vardan tos Lietuvos”. Dar būtų gerai, kad nepardavinėtų įstatymų, kaip kad darė keli jų pirmtakai, ir siektų, kad būtų geriau didesnei daliai Lietuvos žmonių, o ne tik jų verslo partneriams, jaunystės draugams ir giminėms.
Kaip derės skirtingo politinio ir profesinio patyrimo ministrai Vyriausybėje ir kas iš tikrųjų jiems diriguos, prognozės skirtingos. Štai liberalcentristas Kęstutis Glaveckas buria, kad “iš bendro runkelių derliaus Viktorui Uspaskichui priklausys šaknys, o Algirdui Brazauskui - lapai”. Bet, nepraraskim vilties, juk ne visos pranašystės išsipildo ar bent jau ne šimtu procentų.
Panašu, kad naujieji metai bus nauji Generalinei prokuratūrai ir Valstybės kontrolei. Būtų gerai, jei pasikeistų ne tik pora vadovaujančių asmenų, bet ir šių svarbių institucijų darbo stilius ir principai.
Žinoma, tokių kaip pernai istorinių įvykių kasmet nebūna. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO prilyginama epochiniams įvykiams. Pernai Lietuva sugebėjo ir iškristi, ir vėl įsitvirtinti regiono lyderės pozicijoje. Į istoriją pateksime ir kaip pirmieji ratifikavę ES Konstituciją. Tik kažin kaip būsime vadinami: pirmūnais ar nesubrendėliais ir išsišokėliais, kurie kelia rankas už dokumentą, kurio net nėra skaitę?
Eilinį pilietį Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino viltys, kad 2005-aisiais bendrasis vidaus produktas augs 6,5-6,7 proc., dar nelabai šildo. Tokie pasiekimai - dar tik prognozės, o naujametė valdžios dovanėlė - jau kiekvieno mūsų namuose: pirmą Naujųjų sekundę pabrango elektros energija ir dujos. Šiemet brangsta degtukai, kelionės tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais, popierius. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, nes juk visi suprantam: jei brangsta elektra ir dujos, pabrangti gali ir visa kita. Tačiau bekeikdami valdžią, turėtume pripažinti, kad ir valstybės piliečių vidutinė alga didėja.
Bene liūdniausi Naujieji turbūt buvo Ignalinoje. Pusę atominės elektrinės praradome. Ką tai reiškia ne tik atomininkams, ne naivūs, visi suprantam. Kažkada rengę manifestacijas, kad tik greičiau uždarytume atominę, šiandien daugiau liūdime, nei džiaugiamės. Moralas nebent toks: politikai visuomet turi savų išskaičiavimų. Antiatominių mitingų organizatoriai negalėjo nežinoti, kad atominė energetika nėra didžiausia blogybė, o eurosąjunginis veto Ignalinai priimtas puikiai žinant ekspertų garantijas, jog elektrinė pakankamai saugi.
Vilkimės, kad šiemet ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis būtų saugesnis, taikesnis, ramesnis. Kad grįžtų iš Irako mūsų kareivėliai gyvi sveiki ir visi. Kad nereiktų Lietuvai kariauti tokių karų kaip Irake, pradėtų be Jungtinių Tautų (o ir šios taptų tuo, kuo turėtų būti) valios, kariaujamų ir po oficialaus karo pabaigos paskelbimo.
Linkėkime, kad cunamiai šiemet nebūtų tokie beširdžiai. Kad būtume išmintingesni. Kad dar daugiau būtų žmonių, nepristingančių ne tik duonai, bet ir pramogai.
