Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2004-09-07
Leonas ŽALYS
Tuo metu, kai Rusijoje - gedulo dienos ir net terorizmo klausimų ekspertai kamuojasi nesėkmingai stengdamiesi prisiminti išpuolius, savo žiaurumu ir cinizmu bent panašius į Beslano atvejį, kai piktadariai pakėlė ranką prieš pasaulio ateitį - vaikus, išaiškėja vis daugiau dramos epizodų, rodančių, kad blogiui drąsiai buvo priešinamas gėris, taurumas ir pasiaukojimas. Šiaurės Osetijos žiniasklaida informavo, kad geriausius žmogaus bruožus tomis tragiškomis dienomis pademonstravo vienas užgrobtos mokyklos pedagogų. Gindamas vaikus nuo teroristų, 74 metų etninis graikas Janis Kanidis, dirbęs kūno kultūros mokytoju, didvyriškai žuvo.
Kolegos žuvusįjį vadino Dievo atsiųstu mokytoju, visa širdimi atsidavusiu mokyklai ir mylėjusiu vaikus. Būdamas garbaus amžiaus, jis dvi paras nė karto neatsigulė ant salės grindų, kad kuo daugiau vietos liktų mažiesiems įkaitams - jo mokiniams.
Dramos liudytojai teigia, kad mokinių mylėtas mokytojas atmetė jam, kaip kitataučiui, teroristų pateiktą “kilnų” pasiūlymą išeiti iš mokyklos pastato, nes jo moralinės nuostatos jam neleido palikti nelaimėje savo auklėtinių. Jis drąsiai gynė įkaitų interesus ir protestavo prieš žiaurų teroristų elgesį. Mokytojas buvo nušautas, kai mėgino neleisti susprogdinti salės, kurioje buvo pilna vaikų ir jų tėvų.
Vietos žiniasklaida teigia, kad buvusio mokytojo gyvenimo kelią smarkiai pakoregavo ištikimybė pasirinktai profesijai ir Kaukazui bei jo žmonėms. Prieš du dešimtmečius J.Kanidis buvo persikėlęs gyventi į Graikiją, bet po to grįžo į savo tikrąją tėvynę, kur, būdamas jau pensinio amžiaus, visas jėgas skyrė pamėgtam darbui.
Po įkaitų dramos praėjus trims dienoms, paaiškėjo dar vienas jos epizodas, liudijantis, jog vietos žmonės, kaip ir žuvęs mokytojas, nelaimės akivaizdoje nebuvo pasyvūs įvykių stebėtojai. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tuo metu, kai teroristai ėmė šaudyti į vaikus, sprunkančius iš užgrobtos mokyklos, pirmieji į piktadarius atidengė ugnį civiliai, ginkluoti medžiokliniais šautuvais ir iš nežinia kur gautais koviniais ginklais.
Nors tokie pasiryžėliai gali būti apkaltinti, kad išprovokavo susišaudymą, vėliau peraugusį į mokyklos šturmą, jiems gali būti pareikštos pretenzijos vien teisiniu, bet ne moraliniu aspektu.
Šie žmonės vadovavosi principu: jei ne aš pasipriešinsiu blogiui, tai kas už mane šitai padarys. Jiems atrodė nepriimtina literatūros klasiko nuostata, kad pasipriešinimas blogiui - dar didesnis blogis, reikalaujantis naujų aukų. Apskritai plataus masto reakcija į tragediją Beslane verčia daryti išvadą, kad po jos pasaulis tapo vieningesnis, kaip tai buvo ir po rugsėjo 11-osios tragedijos Jungtinėse Valstijose, ir būtų apmaudu, jei tokia tendencija ir vėl būtų trumpalaikė.
Beslane blogio padarytą žalą stengiasi sumažinti ne tik pavieniai asmenys, įvairiose šalyse individualiai renkantys aukas nukentėjusiems nuo teroristų žmonėms, bet ir tarptautinės organizacijos bei dešimtys pasaulio valstybių.
Graikijos valdžia, sužinojusi apie didvyrišką savo tautiečio - Mokytojo - žygdarbį, nusprendė padėti tiems, kurie nukentėjo per barbarišką išpuolį. Graikijos ambasada Maskvoje pranešė, kad Elados šalis pasirengusi į Rusiją atsiųsti įvairių medikamentų ir kraujo.
Kanada smurto aukoms paremti paskyrė 100 tūkstančių dolerių. Jungtinės Valstijos, kurių valdžia neretai kritikuoja Rusijos valdžią už Čečėnijoje pažeidinėjamas žmogaus teises, baisios nelaimės akivaizdoje nutraukė kritiką ir paskyrė 50 tūkstančių dolerių, kurie atiteks nukentėjusiems nuo teroristų žmonėms.
Kai kurios šalys paprasčiausiai solidarizavosi su smogikų aukomis. Kazachstano sostinėje Astanoje, prie Rusijos ambasados, vakar įvyko gedulo mitingas. Jo dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, sakoma: “Susirinkome čia, kad sielvartautume kartu su jumis, Beslano gyventojai. Terorizmui neturi likti vietos ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje”. Kai kuriose Lenkijos mokyklose vakar pamokos prasidėjo tylos minute. Išvakarėse daugelio lenkų butuose degė žvakutės, skirtos žuvusiųjų atminimui. Pasaulis, atrodo, dar labiau priartėjo prie minties, kad nė vienas žmogus negali jaustis saugus, kol egzistuoja tarptautinis terorizmas.
