Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2004-05-06
Stasys JOKŪBAITIS
Ypatingos skubos tvarka pataisę Prezidento rinkimų įstatymą, parlamentarai kol kas užtrenkė nušalintam nuo pareigų šalies vadovui Rolandui Paksui duris vėl sugrįžti į Prezidentūrą. Tačiau ar ilgam, kol kas pasakyti dar negalima. Net pats laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, turintis teisininko diplomą, vakar, kalbėdamas per Lietuvos radiją, pripažino, jog Lietuvos Konstitucijoje iš tiesų nėra tiesioginio draudimo nuo pareigų nušalintam Prezidentui dar kartą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Todėl nesunku prognozuoti, kad visa ši istorija tikriausiai netrukus atsidurs pirmiausia Administraciniame, o paskui ir Konstituciniame Teisme, kuriam teks labai konkrečiai, be kokių nors aplinkinių išvedžiojimų apie valstybės interesus, moralę, tarptautinį šalies prestižą, pasakyti: buvo prasilenkta su Konstitucija ar ne.
Galima labai rimtai abejoti, ar derėjo Rolandui Paksui tuoj po jam nesėkmingai pasibaigusios apkaltos vėl strimgalviais pulti į Prezidento rinkimų maratoną, ar ne geriau būtų buvę kurį laiką palūkėti, viską gerai apmąstyti. Tačiau jis nusprendė kitaip. Nors daugeliui politikų ir nemažai visuomenės daliai šis nušalintojo Prezidento žingsnis ir nepatinka, jis tai padarė vadovaudamasis tuo metu galiojusia Konstitucija ir Prezidento rinkimų įstatymu. O toliau jau savo žodį turėtų tarti rinkėjai.
Tačiau rinkėjais mūsų politikai, atrodo, nepasitiki labiau negu pačiu Rolandu Paksu. Tą vakar pastebėjo netgi mūsų kaimynai lenkai. Pasak jų dienraščio “Rzeczpospolita”, Lietuvos parlamentarai akivaizdžiai netiki, kad visuomenė, kuri už juos balsavo, mokėtų išsirinkti tinkamą valstybės vadovą, todėl, likus kelioms savaitėms iki pirmalaikių Prezidento rinkimų, ir priėmė įstatymo pataisą, neleidžiančią iš pareigų pašalintam Rolandui Paksui juose dalyvauti. Seimą išrinkti sugebėjo, o tinkamą, deramai galintį atstovauti savo valstybei Prezidentą išsirinkti jau nesugebėtų. Ar gali būti dar didesnis įžeidimas žmonėms, kurie netrukus vėl bus kviečiami prie balsavimo urnų? Todėl vadinti šį Seimo žingsnį “atsakingu brandžios demokratinės valstybės institucijos žingsniu”, kaip kad vakar jį įvardijo vienas potencialiausių R.Pakso varžovų, švelniai tariant, sunkoka.
Reikėtų manyti, kad dauguma parlamentarų iš tiesų norėjo viską padaryti kuo geriau, apsaugoti valstybę, jos tarptautinį prestižą, o išėjo - kaip visada. Nueita lengviausiu - ne politinės kovos, partijų susitelkimo valstybės labui, žmonių įtikinėjimo, agitacijos, o draudimų, balansuojančių ties konstitucingumo riba, keliu. Taip ir maga paklausti tų politikų: jei jau taip bijote R.Pakso dalyvavimo rinkimuose ir nepasitikite žmonių sąmoningumu, kodėl neieškojote ir nebandėte susitarti dėl vieno ar bent kelių kandidatų, kuriais tikrai žmonės patikėtų ir už juos balsuotų Prezidento rinkimuose? Kodėl į rinkimų areną išstūmėte pretendentus, kurie nepajėgūs įveikti netgi nušalinto iš pareigų susikompromitavusio kandidato? Ar neatrodo, kad kažkas mūsų valstybėje negerai, jei naujojo Prezidento pergalei pasiekti pasitelkiamos ne kokios nors rinkėjus patraukiančios programos, įtikinančios agitacinės priemonės, o kategoriški draudimai dalyvauti rinkimuose jo oponentui? Gal ir reikėtų kai kuriais atvejais tokio draudimo, tačiau jis turėtų būti numatytas iš anksto, o ne per jau prasidėjusias rinkimų batalijas, įteisintas įstatymais ir įtvirtintas Konstitucijoje.
Moralės, bendrieji principai, kuriais vadovaudamasis Rolandas Paksas šiemet gal ir neturėtų kandidatuoti į šalies vadovo postą, yra labai svarbūs. Bet jų prie besikertančio su Konstitucija įstatymo neprisiūsi. Dar šią savaitę teismuose gali prasidėti bylinėjimaisi dėl R.Pakso kandidatavimo Prezidento rinkimuose. Kuo jie pasibaigs, sunku prognozuoti. Blogiausias variantas, jei po ilgo nagrinėjimo, kai Prezidento rinkimų traukinys iš esmės jau bus nuvažiavęs, Konstitucinis Teismas konstatuotų: taip - įstatymas prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, bet Prezidentas jau išrinktas. Ar galėtume tokiu atveju teigti, kad teisingumas vis dėlto laimėjo? Ir kas tokiu teisingumu patikėtų?
Demokratija - nelengvas ir nepigiai kainuojantis žaidimas, tačiau nieko protingesnio per tūkstančius metų žmonija nesugalvojo, todėl mums jos belieka tik mokytis.
