Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2003-09-10
Violeta VILKAUSKAITĖ
Visada sunku kalbėti apie mirtį. Ypač apie smurtinę - beprasmišką. Kiekviena detalė žeidžia artimuosius, todėl kiekvieną žodį norisi pasverti.Tačiau kaip jaustis aukos artimiesiems, kai įtariamajam žudikui giedami ditirambai, kai jo palaikymui organizuojami vakarėliai? Taip atsitiko ir prancūzų aktorės Mari Trentinjan tragedijos atveju.
Praėjusią savaitę prancūzų dainininko Bertrano Kanta giminaičiai per kaltinamojo advokatą viešai išplatino informaciją, kad Vilniaus senamiestyje esančioje kavinėje “Café Paris” rengiamas vakaras suimtam draugui palaikyti. Ir vakarėlis įvyko. Su gėrimais, filmuota medžiaga, šypsenomis veiduose, grupės “Noir Desir” dainomis.
Tiesą sakant, mažai kas suprato, kam iš tiesų tas vakarėlis buvo skirtas. Kokia jo esmė ir prasmė? Ar visai išmušti iš pusiausvyros žuvusiosios artimuosius, ar padaryti spaudimą Lietuvos teisėsaugai. Tiesa, patys teisėsaugos darbuotojai situacijos nekomentuoja. Tačiau prancūzai yra papiktinti tokių B.Kanta artimųjų veiksmų. Prancūzų aktorės M.Trentinjan šeimos advokatas “gedinčios šeimos įžeidimu” pavadino savaitgalį Vilniuje surengtą šou. Jo manymu, sūnų galima palaikyti ir nerengiant vakarėlių. Be to, pasak advokato, gali būti, kad vakarėlis buvo surengtas paveikti lietuvių nuomonę ar Lietuvos teisėjus. Tačiau tai yra labai netaktiška.
Beje, vos tik atvykę į Lietuvą B.Kanta tėvai bei sesuo nerodė didelių simpatijų lietuviams. O žurnalistams kartą pareiškė, kad šie jiems jau atsibodę. Gali būti, tačiau tokie vieši pareiškimai mažų mažiausiai rodo žmonių, net tokios senų gerų tradicijų tautos kaip prancūzai, nekultūringumą. Ne vienas lietuvis, ko gero, pasijuto kaltas dėl to, kas atsitiko, nes B.Kanta artimųjų elgesys būtent taip leidžia pasijusti. Tačiau, kaip sakoma, būkime “biedni”, bet teisingi: ne lietuvių plėšikas ar chuliganas gatvėje užpuolė garsią prancūzų aktorę. Tai, kas atsitiko, galėjo atsitikti tarp dviejų mylinčių žmonių bet kurioje šalyje. Tad kam ta neapykanta lietuviams. Kiek ta neapykanta gali išaugti po to, kai Vilniaus apygardos teismas atmetė B.Kanta advokato skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties pratęsti kardomąjį suėmimą. Tai atsitiko praėjusį ketvirtadienį, o kaip tik penktadienį ir buvo surengtas įtariamojo nužudymu palaikymo vakarėlis. Ar tai nebuvo atoveiksmis į teismo nutarimą?
Laimė, kad Prancūzijos teisininkai nemąsto taip, kaip suimtojo artimieji. Jie smerkia tokius veiksmus, juolab kad žino, jog lietuvių teisėsauga bylą parengė kvalifikuotai ir nepriekaištingai. Tą patvirtino pati prancūzų teisėja, kiti teisininkai apsilankę mūsų šalyje.
Klostosi keista praktika: vos tik koks užsienietis Lietuvoje pažeidžia įstatymus, tuojau atsiranda minios gynėjų su įvairiausiomis priemonėmis teisėsaugai paveikti. Prisiminkime latvių dviratininką, dėl kurio paleidimo prie teismų stovėjo piketuotojai su plakatais. Dabar gi vėl - palaikymo vakarėliai. Lietuviai taip nesielgia. Nežinia, ar tai blogai, ar gerai, tačiau reikia pasitikėti šalies, kurioje įvyko incidentas, teisėsauga. Neteisinga stengtis padaryti įtaką tyrimui dėl tų įvykių, kuriuose mes patys nedalyvavome ir nežinome tikrosios tiesos. Net dėl Lietuvos dviratininko R.Rumšo žmonos išdaigų Prancūzijos pasienyje lietuviai teatliko formalumą - kreipimaisi į Prancūzijos teisėsaugą neatrodė iššaukiantys ar nekultūringi. Na, o jeigu būtume ėmę važiuoti su plakatais ar rengę prie teismų vakarėlius, būtume tiesiog apsijuokę.
Prancūzai, kurių šalies teisės pagrindai atsispindi ir lietuvių teisėje, neturėtų abejoti Lietuvos teisėsauga ir teismais. Ar galima būti neobjektyviam, kai net pats kaltinamasis neneigia savo kaltės? O kad jį, net ir nusikaltusį, toliau mylėtų jo tauta, nereikia rengti tokių piktinančių akcijų. Kad ir kaip užjaustume B.Kanta, kaip jį bemylėtume, didesnės užuojautos vis dėlto reikia nužudytosios aktorės artimiesiems.
