Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žemės nuomos mokestis tapo ne visiems pakeliama našta
2002-09-21
Šiais metais, kaip niekada, Kauno miesto merą, Valdybą, Tarybos komitetus bei Savivaldybės administraciją užplūdo prašymų banga dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Kodėl taip atsitiko? Ar tie prašymai pagrįsti?
Kodėl daugėja prašymų suteikti lengvatas?
Šiemet dėl Vyriausybės nutarimų pataisų mokesčių mokėtojams gerokai padidėjo žemės nuomos mokestis Iki šiol galiojęs lengvatinis 3 proc. mokesčio tarifas šiais metais taikomas nuomininkams už nustatyta tvarka suteiktą žemę, kurie neturi teisės įsigyti žemės nuosavybėn. Kiti žemės nuomininkai, kurie turi teisę pirkti valstybinę žemę, šiais metais turėtų mokėti valstybinį žemės nuomos mokestį 6 proc. tarifu. Be to, Vyriausybė panaikino iki 2002 metų galiojusį lengvatinį koeficientą 0,5, taikomą žemės vertei apskaičiuoti, todėl skaičiuojant žemės nuomos mokestį šiems žemės naudotojams imama visa apmokestinamoji žemės sklypo vertė. Daugumai mokėtojų šis mokestis padidėjo 4 kartus. Apskaičiuojant užmokestį už žemės nuomą į ūkinei-komercinei ir kitai panašiai paskirčiai naudojamų žemės sklypų vertę yra įskaitomas vertės priedas dėl inžinerinių statinių. Šį kainos priedą apskaičiuoja Urbanistikos ir architektūros skyriaus Žemės apskaitos kontrolės poskyris, kurio duomenimis, žemės sklypų vertė vidutiniškai padidėja 40 - 50 proc. Kai kuriems naudotojams žemės nuomos mokestis padidėjo 6 - 8 kartus.
Įplaukos buvo numatytos biudžete
Kauno miesto taryba galėjo teikti žemės mokesčio lengvatą vadovaujantis Finansų ministerija rekomendacija sumažinti šį mokestį daliai mokesčių mokėtojų, nes šio mokesčio padidėjimas nebuvo įvertintas prognozuojant 2002 m. savivaldybių biudžeto pajamas. Tačiau Taryba, tvirtindama 2002 m. biudžeto projektą, atsižvelgė į Vyriausybės nutarimų pataisas ir prognozuojamas žemės nuomos mokesčio įplaukas padidino nuo 8 mln. litų iki 18 mln. litų.
Šiuo metu nagrinėjami pakankamai skirtingi architektų bei finansininkų pasiūlymai. Vieni siūlo nustatyti, kad žemės sklypai bus tik nuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso naudojamuose žemės sklypuose negyvenamieji statiniai, kol Kauno mieste nebaigta vykdyti žemės reforma, ir taikyti visiems 3 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Kiti siūlo sumažinti 75 proc. valstybinės žemės nuomos mokestį juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie naudojasi ar kuriems nustatytąja tvarka išnuomoti valstybinės žemės sklypai bei taikomas 6 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas ir 50 proc. sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2002 metus juridiniams bei fiziniams asmenims, kuriems išnuomota valstybinė žemė ūkinei - komercinei veiklai, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės įsigyti nuosavybės.
Klausimai, į kuriuos neatsakyta
Iš esmės šiais sprendimais siekiama to paties tikslo: kaip sumažinti žemės nuomos mokesčio naštą. Tačiau keliai pasirinkti skirtingi. Pirmuoju sprendimo projektu nesuprantama, kodėl užsimota apriboti juridinių ir fizinių asmenų teises įsigyti žemę, motyvuojant tuo, kad nebaigta vykdyti žemės reforma, tuo pačiu bandoma suteikti visai Kauno miesto žemei, “žemės, kurios įstatymo nustatyti subjektai negali įsigyti”, statusą. Tačiau juk negalima apriboti nuomininko teisės nusipirkti sklypą, jeigu tai leidžia Vyriausybės nutarimai.
Be to, lieka neatsakyta į klausimą, kas gali nuspręsti Savivaldybėje, kai dar nėra patvirtintas bendrasis planas, koks bus Kauno miesto veidas ir kokioje šio miesto teritorijoje galima įsigyti žemę nuosavybėn ir kurioje dalyje negalima. Kokia bus nauda miestui iš tokio sprendimo, jeigu jis bus neveiksmingas, nes nėra parengta šio sprendimo įgyvendinimo tvarka? Jeigu šiandien negalime aiškiai nusakyti, kokioje Kauno miesto teritorijoje subjektas galės įsigyti žemę, tai kaip galės Savivaldybės specialistas apskaičiuoti, kuriam subjektui taikyti 75 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą, kuriam 50 proc.?
Neišnaudoti rezervai
Mokesčių lengvatos - laikina pagalba, bet vis dėlto jas suteikti įmonėms reikia. Žemės nuomos mokestis už 2002 metus neturi būti didesnis už 2001 metų lygį. Tai leis įmonėms vykdyti savo seniai suplanuotus investicinius bei plėtros planus, stabiliai dirbti. O tai reiškia išlaikyti esamas ir kurti naujas darbo vietas, atitinkamai mokėti daugiau fizinių asmenų pajamų mokesčių, kitų mokesčių, papildančių Savivaldybės biudžetą.
Antra vertus, žemės nuomos mokestis administruojamas nevykusiai. 2001 metais iš 1700 įmonių ir organizacijų, mokančių nekilnojamojo turto mokestį, valstybinį žemės nuomos mokestį deklaravo tik 1423 įmonės bei organizacijos. Todėl reikia eiti gal ir sunkesniu, tačiau teisingu keliu, apmokestinant visus, tačiau nežlugdančiais mokesčiais. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turėtų imtis aktyvesnių priemonių, kad iki metų pabaigos būtų išsiaiškinti visi šį mokestį nedeklaravę ir jo nemokantys žemės naudotojai, o priskaityta žemės nuomos mokesčio nepriemoka būtų išieškota.
Kauno miesto savivaldybės administracija jau šiandiena turėtų spręsti ir kitų metų žemės nuomos mokesčio administravimo klausimus, nes nuo 2003 metų sausio 1 d. valstybinės mokesčių inspekcijos nuompinigių už valstybinę žemę ir valstybinio vandens fondo telkinius neadministruos. Jau parengtas projektas, kuriame numatyta, kad už ne aukciono būdu išnuomotą valstybinę žemę ir vandens telkinius nuomos mokesčio tarifas metams negalės būti didesnis kaip 6 proc. žemės vertės. Konkretų mokesčio tarifą turės nustatyti pačios savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama žemė ar vandens telkinys.
