Valstybės kontrolės išvadas dėl Vakarų skirstomųjų tinklų pardavimo nagrinės Seimas

Buvę Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizuoti. Tokią išvadą vakar Seimo Audito komitetui pateikė Valstybės kontrolė, ištyrusi VST pardavimo aplinkybes.

Tuo tarpu VST vadovas Darius Nedzinskas valstybinį auditą pavadino nekompetentingu.

Dalis turto dingo

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė paskelbė, kad AB Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizavimui. Priekaištų auditoriai pažėrė ir privatizavimą vykdžiusiam Valstybės turto fondui, ir kitoms valstybės institucijoms, rengusioms šios valstybinės įmonės privatizavimą.

Nustatyta, kad VST buvo privatizuota įmonei neperdavus 28,248 mln. litų vertės bendrovės veikloje naudoto turto, iš kurio 16 mln. litų vertės turtas priklauso valstybei. Pasak kontrolierių, dabar nei Ūkio ministerija, nei Valstybės turto fondas neturi duomenų apie minėtą valstybės turtą apskaitančius, valdančius ir naudojančius subjektus.

“Turto fondo ir konkurso komisijos veikla lėmė, kad nebuvo perkainuotas ir tiksliai apskaitytas privatizuojamos įmonės Vakarų skirstomieji tinklai ilgalaikis materialusis turtas, taip pat nebuvo užtikrinta tiksli ir patikima informacija apie privatizuojamą įmonę, o tai yra būtina skaidraus privatizavimo sąlyga”, - skelbiama Valstybės kontrolės išvadose.

Klaidų siūloma nekartoti

Be to, konstatuota, kad VST privatizavimo programoje nustatytos sąlygos ir kvalifikaciniai kriterijai ne tik apribojo potencialių įmonės pirkėjų skaičių ir privatizavimo konkurse neleido toliau dalyvauti kitiems investuotojams, bet ir leido įmonės kontrolinį akcijų paketą pirkėjui įsigyti per specialiai tam įsteigtą ribotos civilinės atsakomybės bendrovę “NDX energija”, nenustačius reikalavimų jos įstatinio kapitalo, turto ar apyvartos dydžiui, nuo kurio priklauso ir bendrovės atsakomybės ribos.

Minėtą įmonę buvo įsteigę devyni fiziniai asmenys, kaip žinoma, susiję su “VP Market”. Už 77 proc. privatizuojamos VST akcijų buvo sumokėta beveik 540 mln. litų.

Vėliau naujiesiems privatizuotos bendrovės savininkams buvo leista daugiau kaip 100 kartų sumažinti privatizuotos bendrovės įstatinį kapitalą. Priėmusi tokį sprendimą bendrovė prisiėmė įsipareigojimus akcininkams išmokėti daugiau negu 401 mln. Lt.

Pastebėta, kad naujieji privatizuotos bendrovės savininkai išsaugojo ne mažiau kaip 70 proc. darbuotojų, tačiau įsipareigojimus investuoti į įmonę pagal sutartyje nustatytą planą vykdo tik iš dalies.

Atsižvelgdama į priežastis, dėl kurių privatizuojant VST valstybė prarado beveik 1 mlrd. litų, Valstybės kontrolė siūlo peržiūrėti valstybinės įmonės Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimo programą ir kontrolinio akcijų paketo pradinę pardavimo kainą.

Gali kreiptis į prokurorus

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius “Kauno dienai” teigė, jog vienas didžiausių VST privatizavimo trūkumų yra tas, kad valstybinės įmonės turtas nebuvo įvertintas realia verte, dėl ko valstybė galėjo patirti nuostolių.

“Akivaizdu, kad būtina labiau sureglamentuoti privatizavimo procesą, nes, kaip paaiškėjo, esama spragų ir teisinėje bazėje”, - tvirtino Seimo narys ir pridūrė, kad vakar komitetas vienareikšmių sprendimų nepriėmė, nes išsamiai Valstybės kontrolės ataskaita bus svarstoma vėliau.

Valstybės kontrolės išvados perduotos ir Ekonomikos komitetui, kurio nariai paprašyti per mėnesį pateikti savo vertinimus.

Tiesa, Audito komiteto narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas užsiminė apie galimybę kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Priekaištus atmeta

VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas, komentuodamas Valstybės kontrolės išvadas, neslėpė emocijų ir kalbėjo pakeltu balsu: “Susidaro įspūdis, kad auditą atlikę specialistai nesuprato, ką daro”.

Įmonės vadovas atmetė visus valstybės auditorių priekaištus ir dėl įsteigtos bendrovės “NDX energija”, ir dėl per mažos sumokėtos sumos, ir dėl neva nevykdytos investicijų programos.

“Privatizavimo sutartį pasirašė Valstybės turto fondas ir fiziniai asmenys, o bendrovė “NDX energija” buvo tik akcijų laikytoja. Tačiau visus įsipareigojimus solidariai prisiima fiziniai asmenys ir atsako visu asmeniniu turtu. Už bet kokį pažeidimą yra numatytos milijoninės baudos”, - aiškino D.Nedzinskas, suabejojęs, ar Valstybės kontrolė apskritai skaitė privatizavimo sutartį.

VST vadovas juokingais pavadino teiginius, kad valstybinė bendrovė parduota už mažesnę nei rinkos kainą: “Vertinant šiandien gal ir galima taip pasakyti. Tačiau prieš trejus metus buvo žmonių, kurie mums sakė, kad pasiūlėme pernelyg daug. Pripažinkite, kad šiandien lito vertė ir ekonominė situacija šalyje nėra tokia kaip 2003-iaisiais”.

D.Nedzinskas taip pat atmetė valstybės auditorių kritiką dėl nevykdomų įsipareigojimų: “Taip, 2004 metais mes investavome tik 47 mln. litų, tačiau pernai investicijoms buvo skirta 131 mln. litų”. Naujieji savininkai per penkerius metus yra įsipareigoję į VST investuoti 420 mln. litų, tačiau, anot vadovo, tai bus padaryta per pusketvirtų metų.

VST vadovas sakė esąs pasirengęs, jeigu tik reikės, atsakyti ir į prokurorų klausimus, nes pati įmonė nesulaukė nė vieno Valstybės kontrolės klausimo.