Laiku nustačius opaligę, jos priežastis ir pradėjus gydymą įmanoma visiškai pasveikti

Vargu, ar rasime žmogų, kuris nesiskųstų virškinimo sutrikimais. Skrandžio ir pilvo skausmai, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumas, pykinimas, pilvo pūtimas vargina dažną iš mūsų. Tačiau daugelis į tai nekreipia dėmesio, tikėdamiesi, jog praeis savaime. Šie simptomai gali būti pirmieji skrandžio opaligės, gastroezofaginio refliukso ligos ar net piktybinių navikų požymiai. Todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į medikus, kurie prireikus skirs tyrimus, o nustatę diagnozę - gydymą.

Opaligę sukelia bakterijos

Kauno medicinos universiteto (KMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas prognozuoja, kad virškinimo sistemos ligos, nepaisant medikų pastangų, naujų vaistų, gydymo metodų, mus kamuos ir ateityje. Laiku šiuos susirgimus diagnozavus ir tinkamai gydant juos galima įveikti ir visiškai išgyti.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligų gydyme perversmą padarė Helicobacter pylori bakterijos atradimas 1984 metais. Apie 15-20 proc. žmonių, turinčių skrandyje šią bakteriją, išsivysto opaligė, vargina skrandžio srities skausmai. Pasak L.Kupčinsko, iki šio atradimo opaligės priežastys buvo visiškai nežinomos.

Manyta, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas sukelia stresai, padidintas rūgštingumas, pastebėta, kad jas gali sukelti aspirino ir priešuždegiminių vaistų vartojimas. Tačiau, atradus Helicobacter pylori, pasirodė, kad 95 proc. dvylikapirštės žarnos ir apie 80 proc. skrandžio opų sukelia būtent ši bakterija.

Likusiais 10-15 proc. atvejais opaligę sukelia aspirinas bei kiti skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai. Opaligė anksčiau buvo gydoma skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais, tačiau neišnaikinus bakterijos ji nuolat kartodavosi. Apie 10 proc. Lietuvos gyventojų kada nors sirgo, serga ar sirgs skrandžio opalige, tad jos gydymas - aktuali problema.

Tarėsi Europos mokslininkai

Kovo viduryje Florencijoje surengtas Europos gastroenterologijos ekspertų pasitarimas, kuriame dalyvavo 30 specialistų iš visos Europos ir 17 - iš kitų pasaulio šalių. Tarp jų buvo ir L.Kupčinskas. Pasak profesoriaus, pasitarimo tikslas buvo parengti rekomendacijas Europos šalims, kaip diagnozuoti ir gydyti šios bakterijos sukeltas ligas. Lietuvos specialistų dalyvavimas - KMU Gastroenterologijos klinikos mokslinio darbo pripažinimas.

L.Kupčinsko teigimu, bakterijos sukelta opaligė sėkmingai išgydoma antibiotikų kombinacija. Simpoziumo metu aptarinėta, kaip ligą įveikti, kai išsivysto atsparumas svarbiausiems antibiotikams. Daugelyje pietų Europos šalių tai tampa rimta problema. Lietuvoje Helicobacter pylori atsparumas svarbiausiems antibiotikams dar nėra labai didelis, tačiau tiems ligoniams, kuriems standartinė antibiotikų kombinacija jos neišnaikina, reikėtų skirti rezervines vaistų schemas ir ligonių kasos jas taip pat turėtų kompensuoti - turėtume siekti, kad mūsų ligoniai būtų gydomi pagal ES rekomendacijas.

Lietuva atsilieka nuo Europos ir diagnostikos srityje. Mes dažniausiai taikome vieną iš diagnostikos metodų - endoskopinį tyrimą, kurio metu paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis. Kitose Europos šalyse nustatyti, ar skrandyje yra Helicobacter pylori bakterija galima paprastesniais, ligoniams ne tokiais nemaloniais būdais - kraujo, išmatų arba kvėpavimo testais. Šie metodai įsisavinti ir juos galima atlikti KMU Gastroenterologijos klinikoje, tačiau dėl nesubalansuotų medicinos tyrimų įkainių, skirtingai nei Europos valstybėse, neinvaziniai tyrimo metodai yra brangesni už invazinį - endoskopinį tyrimą ir nėra apmokami ligonių kasų.

Trys rizikos grupės

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mūsų šalyje apie trečdalį 10 - 12 metų vaikų yra užsikrėtę šia bakterija. Ją savo skrandyje turi ir apie 40 - 50 proc. jaunų žmonių, o iš vidutinio ir vyresnio amžiaus nešioja net du trečdaliai gyventojų. Nemažai daliai žmonių ji nesukelia jokių neigiamų pojūčių, tačiau kai kuriuos vargina skrandžio skausmai, atsiranda opos, 6-8 proc. gali atsirasti skrandžio gleivinės atrofija, kuri laikoma skrandžio vėžio išsivystymo rizikos veiksniu.

“Bendru Europos mokslininkų sutarimu pirmiausia rekomenduojama bakteriją išnaikinti sergantiems arba kada nors sirgusiems opalige. Taip pat tiems, kuriems buvo sėkmingai išoperuotas skrandžio vėžys. Patartina tai padaryti ir tuomet, jei skrandžio vėžiu sirgo artimi ligonio giminaičiai”, - aiškina gastroenterologijos profesorius.

Helicobacter pylori sukelta opaligė šiuo metu yra visiškai išgydoma liga. Jeigu opaligę sukėlė ne ši bakterija, o priešuždegiminiai vaistai ir tuos vaistus ligoniui būtina naudoti nuolatos, rekomenduojama kartu skirti efektyvius rūgštingumą mažinančius vaistus - protono siurblio inhibitorius.

Dar viena rizikos grupė, kuriai patariama atsikratyti bakterijų, tai tie ligoniai, kurie jaučia dispepsijos požymius - skrandžio skausmus, pilnumo jausmą, pykinimą, nors jiems kol kas nediagnozuotos virškinimo sistemos ligos. Florencijos pasitarime prof. L.Kupčinskas perskaitė pranešimą būtent apie šios rizikos grupės ligonių gydymo ypatumus.

Kita sunkiai įveikiama liga

“Moksliniai atradimai padėjo sumažinti sergamumą skrandžio bei dvylikapirštės žarnos ligomis - opalige, skrandžio gleivinės atrofija, skrandžio vėžiu, kurias sukelia Helicobacter pylori bakterijos. Tuo tarpu kitą viršutinės virškinamojo trakto dalies susirgimą - gastroezofaginio refliukso ligą įveikti ne taip lengva”, - teigia L.Kupčinskas. Šią ligą sukelia stresas, įtampa, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, netinkama mityba, rūkymas.

Dėl šių priežasčių susilpnėja rauko tarp stemplės ir skrandžio, saugančio, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, veikla. Raukas tampa nesandarus, maistas, susimaišęs su skrandžio sultimis, keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina. Jei ligos negydysime, stemplėje atsiras uždegimas, erozijos, surandėjimai, komplikacijos - kraujavimai iš stemplės, jos susiaurėjimas ar net stemplės vėžys.

Lietuvoje gastroezofaginio refliukso liga diagnozuota tik 10 proc. gyventojų, nors šios ligos simptomus jaučia apie 20 - 40 proc. žmonių. Tai reiškia, kad daugelis nesigydo ar gydosi patys. Jų gyvenimo kokybė blogėja, atsiranda vis daugiau sveikatos problemų. Pagal šiuolaikinius refliukso ligos gydymo standartus šią ligą reikia pradėti gydyti pačiais efektyviausiais vaistais, protonų siurblio inhibitoriais.

Gydant naujausiu šios grupės vaistu esomeprazoliu jau pirmąją gydymo parą didesnė dalis ligonių nebejaučia varginančių rėmens simptomų, o refliukso liga išgydoma per 4-8 savaites.