Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Vieši pareiškimai apie meilę Kaunui vertinami įtariai
2004-09-16
Daiva VALEVIČIENĖ
Reklamos specialistai abejoja, ar stendai, skatinantys mylėti Kauną, nėra užslėpta žymių kauniečių politinė reklama
Vladas Garastas, Robertas Antinis ir Nijolė Narmontaitė iš didžiulių reklamos skydų jau prabilo apie savo gerus jausmus Kaunui. Jų kompaniją netrukus papildys dar du žymūs kauniečiai - Giedrius Kuprevičius ir miesto gražuole vainikuota Agnė Griniūtė.
Šį sumanymą daugelis vertina su šypsena: žmones linksmina toks neįprastas būdas kelti miestiečių patriotinę dvasią. Tačiau reklamos specialistai linkę įžvelgti ne tiek patriotinius jausmus, kiek gudrybę - nemokamą būsimų miesto politikų reklamą.
Miestiečių ekspertizė
“Ne, šito žmogaus aš nepažįstu”, - sako anglų kalbos mokytoja Rita Vosylienė. Ją, skubančią į pamoką, paprašėme žvilgtelėti į Šv.Gertrūdos gatvėje kabantį plakatą su skulptoriaus Roberto Antinio atvaizdu. Tačiau pažvelgusi atidžiau, moteris šyptelėjo ir patikino, kad tokia neįprasta miesto reklama ją nuteikia gerai.
“Visai gerai atrodo”, - pagiria tą patį plakatą Stasė Babrauskienė. Ji dirba Dailės institute ir ten dėstantis R.Antinis jai yra savas žmogus.
“Pradžia yra gera, Kaunas turi būti geresnis už Vilnių, bet ką jie tuo nori pasakyti?”- susimąsto Kornelijus. Statybininku apdailininku prisistatęs vyriškis tikina, kad plakate pavaizduotas žmogus jam jau kažkur matytas.
Pašnekovų, itin kritiškai ar priešiškai vertinančių žinomų kauniečių plakatus su miesto reklama, nepasitaikė. Geri žodžiai apie Kauną miestiečiams patinka, juolab visi jau apsiprato su tokia, tik kitaip išreikšta, agitacija. Kaip ir su raginimais šypsotis, skaityti knygas, važinėti dviračiais.
Tokie reklaminiai skydai atsirado dėl ekonominių priežasčių - už tuščią stendą reklamos firmos turi mokėti miestui kelis šimtus litų per mėnesį, o patalpinus jame socialine vadinamą reklamą - jau ne. Jei gaunama komercinė reklama, socialinė nukabinama iki kito karto.
Specialistų nuomonė
Reklamos specialistai griežtesni - pagal jiems iki tol keltus reikalavimus socialine reklama laikyta tik ta, kurioje neminimos konkrečios pavardės.
“Mes kūrėme vieną projektą, kuriame turėjo būti A.Sabonio atvaizdas, o visuomenė agituojama labiau rūpintis vaikų saugumu. Tačiau mums pasakė, kad socialinėje reklamoje negali būti pavardžių ar ženklų ir mes sumanymo atsisakėme. Arba pavyzdžiui, mūsų firmos stenduose būna abstraktus plakatas “Stop AIDS”. Jei jame būtų nurodytas adresas ar telefonas, tai jau nebeatitiktų socialinės reklamos kriterijų”, - sako reklamos agentūros “Dizartas” savininkas Mindaugas Vaitekūnas.
“Kas galėtų paneigti, kad garsūs kauniečiai, žvelgiantys iš reklaminių stendų, kitą kadenciją netaps kurios nors partijos atstovais miesto Taryboje? Tad tai panašiau į paslėptą politinę reklamą”, - sako reklamos agentūros “Kata” savininkas Mindaugas Žemaitis. Jo manymu, geriau būtų reklamuoti nemokamos psichologinės pagalbos telefoną, užimtumo centrus, asocialių žmonių integracijos visuomenėje programas. “Būtent tokius projektus turėtų remti Savivaldybė, o ne reklamuoti praėjusių metų grožio konkurso nugalėtoją”, - įsitikinęs M.Žemaitis.
“Sugalvoti temą socialinei reklamai yra sunku. Mums Savivaldybė jau seniai žada, kad duos temas, tačiau miesto dizaineriai keičiasi ir tas pažadas nėra vykdomas. Patys sukame galvas. Mes sutikome pagaminti penkis stendus, nors išlaidas po 700 litų tenka padengti patiems. Projektą pateikė šios idėjos, kurią parėmė Savivaldybė, autorius Š.Novickis. Jei atsirastų komercinės reklamos, socialinę mes bet kada galime nuimti arba perkelti į kitą vietą, mieste turime 29 reklamines plokštumas”, - sako reklamos agentūros “Lagunta” komercijos direktorė Audronė Žardinskienė.
Slidus reikalas
Dėl miestui nepriklausančiame plote, ant gyvenamojo namo Savanorių - Taikos prospektų sankryžoje iškabintos reklamos su klausimu “Gal kas nors gali pasakyti ką nors gero apie Estiją?” M.Žemaitis dabar aiškinasi net su Užsienio reikalų ministerija.
“Rugpjūčio 5 d. važiavome į keltą, išplaukiantį 9 valandą ryto iš Paldisko (Estija) į Kapelskarą (Švedija). Apie 4 valandą ryto privažiavome Estijos valstybinę sieną Iklu pasienio poste, tačiau nebuvome įleisti į Estiją, pasienio pareigūnams pareiškus, kad mūsų LR piliečių pasai yra “nekorektiški”. Į klausimą, ką reiškia “nekorektiški”, buvo rusiškai atsakyta: “jog tai ne pasas, o kažkoks kopūstas”, - neslepia apmaudo Mindaugas, kurio pasas buvo grąžintas ne jam, o Latvijos pareigūnams.
Sugrįžę į Latviją ir pasiėmę pasus keliauninkai dar kartą atvažiavo prie Estijos sienos ir mėgino išsiaiškinti, kas tai yra “nekorektiški” pasai.
“Estijos pareigūnas, mūsų akivaizdoje paėmęs pasus pradėjo plėšti jų laminatą sakydamas, kad tai ir yra “nekorektiška”. Viename pasų buvo vos prieš metus įdėta JAV 10 metų viza. Tą pačią dieną mūsų pasai buvo visiškai “korektiški” Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, o po savaitės - netgi ir dviejų Estijos pasienio postų (Paldiske ir tame pačiame Iklu) pareigūnams, apie tai byloja mūsų prašymu į juos įdėti spaudai”, - pasakoja reklamos firmos savininkas, išdrįsęs savo nuomonę apie kaimyninę šalį paviešinti gana drastiškai.
