Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Vienodų galimybių miražas
2004-05-06
Renaldas GABARTAS
Konkuruoti su ES fermeriais Lietuvos ūkininkai rengiasi apsiginklavę traktoriais “Belarus”
Kelerius pastaruosius metus, laisvu laiku nuo sėjos, derliaus nuėmimo ar šiaip krapštymosi ūkyje, šalies žemdirbiai virkavo dėl būsimų sunkumų akis į akį susidūrus su konkurentais iš Vakarų. Mitinguose prie Seimo ir prie transporto arterijas užkimšusių barikadų mūsiškiai dejavo, kad, atvėrus sienas pigesnei, dotuojamai produkcijai, jie taps nekonkurentabilūs.
Deja, statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidas, kad kovotojai už “teisingas” žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas su aritmetika visgi nesusidraugavo ir didžiajam konkurenciniam mūšiui nepasirengė.
Techninė “sporto šaka”
Lietuvos žemės ūkio akademijos docentas technikos mokslų daktaras Aleksandras Kirka dar prieš kelerius metus prognozavo, kad žemės ūkio technikos parko pasikeitimas vyks pagal panašų scenarijų, kaip ir lengvųjų automobilių. Nepaisant didelės šio sektoriaus specifikos ir keblumų derantis dėl užstato, komerciniai bankai ir išperkamosios nuomos kompanijos pakankamai patraukliomis sąlygomis sutiko finansuoti žemdirbių parengtus ūkių modernizavimo projektus, naujų technologijų ir technikos įsigijimą. Šmaikštaudami specialistai ne kartą žemdirbystę vadino “technine sporto šaka”, kur šumacheriškų rezultatų gali pasiekti iš esmės kiekvienas žaidėjas, pasirinkęs gerą inventorių.
“Ūkininkų, dirbančių su sena įranga, perspektyvos gana liūdnos, nes kiekvienas praktikas gali patvirtinti, kad gera technika lemia apie 70 proc. derliaus. Radikaliai nepakeitę nuo sovietmečio naudotų traktorių, kombainų ir kitų padargų galės išlikti tik nedideli natūriniai ūkiai. Jie galbūt galės išsimaitinti patys, tačiau jokiu būdu nepajėgs savo produkcijos pasiūlyti tokiomis pat kainomis, kokiomis siūlo našesne technika dirbantys konkurentai. Tai ypač išryškės Lietuvai tapus ES nare ir panaikinus importo muitus. Antai daugelio Suomijos fermerių bankroto priežastimi kaip tik ir tapo susidūrimas su galingesnių ir našiau dirbančių Europos ūkių produkcija”, - tvirtino LŽŪA docentas.
Šiuos žemės ūkio teoretiko teiginius patvirtino ir kai kurių griežtą apskaitą vedančių ūkių šeimininkai. Pavyzdžiui, Kelmės rajono Kerkasių žemės ūkio bendrovėje, įsigijusioje porą galingų “Valmet” traktorių, buvo užfiksuota, kad vieno darbų ciklo metu vienas traktorius, palyginti su tuo pačius darbus dirbančiu “Belorus”, sutaupo apie 5000 litrų kuro.
Mažos kainos magija
Tačiau absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų šiuos specialistų išvedžiojimus praleidžia pro ausis. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento skyriaus vedėjas Jonas Petrašiūnas, pasakodamas apie technikos parko pokyčius pastaraisiais metais, išsklaidė iliuzijas, jog mūsiškių žemdirbių mąstymas pastaraisiais metais pasikeitė. 2003-iųjų surašymo duomenys bei ministerijoje sukaupta informacija apie žemės ūkio technikos įsigijimą rodo, kad net stovėdami prie ES slenksčio ūkininkai rinkosi ne geriausius, o pigiausius padargus.
Sprendžiant iš techninių apžiūrų duomenų, Lietuvoje šiuo metų iš viso yra maždaug 104 tūkst. traktorių. Pasak J.Petrašiūno, norint išlaikyti esamą sunkiosios technikos parką ir nuolat atnaujinti, kasmet turėtų būti nuperkama daugiau nei 300 naujų traktorių. Deja, tenka konstatuoti, kad lietuvaičiai nesugeba laiku ne tik kiekybiškai atnaujinti didiesiems darbams laukuose naudojamų traktorių parko, bet ir pasiekti kokybinio persilaužimo.
Pernai Lietuvoje buvo nupirkti 2268 traktoriai (86 daugiau nei prieš metus), iš kurių 1159 - visiškai nauji. Tačiau didžiąją dalį naujų traktorių - 1024 vienetus, arba 88 proc., sudarė pagaminti NVS šalyse. Vakarietiškos technikos, daugiausia pagamintos Vokietijoje (“John Deere”) ir Suomijoje (“Valtra”), buvo nupirkta 135 vienetai. Daugiau nei pernai naujų traktorių Lietuvos ūkininkai pirko 1995, 1998 ir 1999 metais (atitinkamai 1613, 1495 ir 1420 vienetų).
Komentuodamas šią informaciją ir ūkininkų pasirinkimo kriterijus, J.Petrašiūnas pripažino, kad didžiausią įtaką žemdirbių sprendimams turi jų mentalitetas.
“Beveik visi ūkininkai nori visus reikalingus padargus turėti patys, o ne nuomotis ar dalytis su kaimynais. Kadangi ši technika kainuoja pakankamai daug, o eilinių žemdirbių pajamos nėra pasakiškai didelės, paprastai perkama tai, ką galima įpirkti. T.y. baltarusiškus ir ukrainietiškus traktorius, - aiškino J.Petrašiūnas. - Be to, lig šiol Lietuvoje be didesnio vargo galima gauti “Belorus” ar “Vladimir” traktorių atsarginių detalių, likusių dar nuo kolūkių laikų, o ir remontuoti juos sugeba kone kiekvienas ūkininkas”.
Valdiškų pinigų impulsas
Kalbantis su ministerijos pareigūnais bei žemės ūkio technika prekiaujančiais verslininkais, paaiškėjo dar viena aplinkybė, neabejotinai turėjusi didžiulės įtakos ūkininkų sprendimams.
Prekybos traktoriais apimtis lėmė Kaimo rėmimo programos bei SAPARD parama. Vadovaujantis nacionaline Ūkio modernizavimo dalinio finansavimo programa, teikiant dalinę paramą pernai buvo nupirkti beveik 800 traktorių ir 10 javų kombainų. Jų įsigijimo išlaidoms buvo panaudota beveik 7 mln. litų. J.Petrašiūnas patvirtino, kad už šiuos pinigus buvo remiamas NVS šalyse pagamintos technikos pirkimas.
“Reikia pripažinti, kad Baltarusijoje gaminamų traktorių kokybė pagerėjo. Tiesa, jie vis dar neturi variklių, atitinkančių aplinkosauginių reikalavimų “Euro II”, “Belorus” nėra tokie patogūs kaip vakarietiški analogai, tačiau dirbti galima, - samprotavo J.Petrašiūnas. - Visgi pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo kaina. Vykdant Ūkio modernizavimo dalinio finansavimo programą ir kompensuojant 25 - 30 proc. perkamo traktoriaus kainos, buvo galima paremti gerokai didesnį ūkininkų skaičių. Tokiu atveju “Belorus” žmogui kainuoja 35 - 38 tūkst. litų. Perkant garsių firmų “John Deree”, “New Holand”, “Valtra”, “Renault”, “Masse Ferguson” ir kitą techniką, ūkininkui reikėtų mokėti mažiausiai 80 - 100 tūkst. litų”.
Minėtų kompanijų techniką sugebėjo pirkti tik jau prakutę ūkininkai, sugebantys parengti verslo planus ir gauti SAPARD paramą.
“Iš SAPARD buvo galima gauti didesnį procentą paramos, tačiau reikalavimai tiek ūkininkams, tiek įsigyjamai technikai čia gerokai didesni. Kiek už šios programos lėšas buvo įsigyta traktorių, tiksliai pasakyti sunkoka, tačiau, mūsų skaičiavimais, paramos dydis siekė maždaug 3 mln. litų. Mes tam tikra prasme išlyginom visų žemdirbių galimybes atnaujinti technikos parką”, - aiškino ministerijos Kaimo plėtros departamento skyriaus vedėjas.
Meškos paslauga
Tuo tarpu suomiškus traktorius “Valtra” importuojančios bendrovės “Rovaltra” vadovas Romualdas Trainaitis, komentuodamas šiuos dalykus, suabejojo tokios ministerijos politikos racionalumu.
“Traktorius iš tiesų yra pamatas, ant kurio kiekvienas ūkininkas stato savo gerovės rūmą. Nuo traukiamosios jėgos priklauso tai, kaip sparčiai ir efektyviai bus dirbama laukuose. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasėti auginamas kultūras, sulaukus palankių oro sąlygų, kiekvienais metais privalu ilgiausiai per 7 dienas. Jei to padaryti nespėjama laiku - būsimasis derlius, o drauge ir ūkininko pajamos, neišvengiamai mažėja. Įsivaizduokite, ką reiškia darbymečio metu sustoti bent vienai dienai ar nesugebėti laiku visų darbų padaryti vien todėl, kad traktorius nepajėgia tempti prikabintų padargų. Visi bandymai gudrauti komplektuojant modernias sėjamąsias ar kultivatorius su rusiška technika baigėsi nesėkmėmis”, - tikino R.Trainaitis.
Dėl šios priežasties verslininkas kritiškai įvertino Žemės ūkio ministerijos strategų sprendimą paremti sovietinę techniką perkančius ūkininkus.
“Mūsų žiniomis, pernai rudenį pagal Ūkio modernizavimo dalinio finansavimo programą skyrus 7 mln. litų, per porą mėnesių buvo nupirkta apie 600 “Belorus” traktorių. Žinoma, negalima šios technikos visiškai nuvertinti, tačiau iš esmės ji atlieka išmesto inkaro funkciją bet kuriame ūkyje. Vien kuro baltarusiškos mašinos naudoja maždaug 25 proc. daugiau nei analogiško pajėgumo “Valtra” traktoriai. O kur dar techninis resursas ir kitos “smulkmenos”, metų pabaigoje lemiančios ūkio pelną arba nuostolį.
Deja, esant dabartinei padėčiai galima su minimalia paklaida atspėti, kuo baigsis mūsiškių žemdirbių konkurencinė kova su Vakarų šalių fermeriais”, - prognozavo R.Trainaitis.
Beje, “Rovaltra” vadovas tikino, kad visi patys drąsiausi pirmieji kompanijos klientai Lietuvoje pirkę sąlyginai brangią vakarietišką techniką ne tik sugebėjo laiku grąžinti kreditus, bet ir suspėjo išplėsti savo ūkius.
Jis apgailestavo, kad žmonės vis dar lygina rusiškos ir vakarietiškos technikos kainas, tačiau retai kada skaičiuoja, per kiek laiko tas kainų skirtumas ištirpsta ir virsta pelnu.
