Viadukai statomi ir gyvūnams

Neapsaugotuose nuo susidūrimų su gyvūnais keliuose įvyksta daug skaudžių nelaimių

Statistika byloja, kad daugiausia autoavarijų, kuriose žuvo arba buvo sužeista žmonių dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, įvyksta pagrindinėse šalies automagistralėse. Tik pastaraisiais metais Respublikoje rimtai susirūpinta šia problema - planuojamos ir diegiamos inžinerinės - techninės priemonės ne tik pagrindiniuose šalies keliuose.

Pagrindinė automagistralė - pavojingiausia

Didėjant automobilių srautui ir jų greičiams pagrindinėse automagistralėse, Vilniaus technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros docentas Raimondas Idzelis sako, kad autoavarijų skaičius augs, jei nebus imtasi ryžtingų priemonių apsaugoti automobilius ir laukinius gyvūnus nuo susidūrimų. Atlikus tokių susidūrimų statistinę analizę, paaiškėjo, kad 1999-2002 metais daugiausia jų įvyko pagrindinėje Lietuvos automagistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda.

“Šiame kelyje įvyko 12 susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Autoavarijose vienas žmogus žuvo, penkiolika buvo sužeista (beveik pusė visų sužeistųjų panašiose autoavarijose visuose Lietuvos keliuose). Tačiau tai tik policijos užfiksuoti duomenys. Jei pritaikius susidūrimus mažinančias priemones keliuose pavyktų išgelbėti bent vieno žmogaus gyvybę, tai laikyčiau dideliu laimėjimu”, - tvirtino Raimondas Idzelis.

Magistraliniame kelyje su skiriamąja žalia juosta Vilnius - Panevėžys trijuose automobilių susidūrimuose su laukiniais gyvūnais buvo sužeisti 4 žmonės. Devyniuose keliuose (aštuoni iš jų priskirti krašto kelių kategorijai) įvyko devynios autoavarijos, kuriose nukentėjo 9 žmonės. Tačiau tai tik oficiali statistika. Specialistai įsitikinę, kad ji yra gerokai liūdnesnė, nes girininkai randa užmuštų ar smarkiai sužalotų keliuose laukinių gyvūnų, apie kuriuos nepranešta jokiai institucijai.

Pirmasis projektas įgyvendintas kelyje “Via Baltica”

Kalvota, miškais apaugusia vietove vinguriuojanti autostrada tarsi įsirausia į pasitaikiusią lygumą. Privažiavus arčiau paaiškėja tokio keisto kelininkų sprendimo priežastis. Mat virš “įsiraususio” į lygumą kelio nutiestas žalias, apaugintas žole ir medžiais, maždaug 30 m pločio viadukas, kuriuo ramiai vaikšto laukiniai gyvūnai. “Tai ne fantastika. Tokių pralaidų laukiniams gyvūnams galima pamatyti ne vienoje JAV valstijoje”, - teigė Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis.

Anot Transporto ir kelių tyrimo instituto Aplinkos apsaugos skyriaus viršininkės Nijolės Jankauskienės, Lietuvoje tik prieš dešimtmetį pradėta vertinti automobilių kelių planuojamą poveikį aplinkai - automobilių keliamą triukšmą, įtaką oro kokybei, žemėnaudai, fizinei ir gyvajai gamtai, vandeniui, florai, faunai ir kraštovaizdžiui. Specialistai, atsižvelgdami į europinius reikalavimus, pasiūlė priemones, kaip tokio poveikio išvengti, jį sumažinti ar kompensuoti.

Pirmas projektas, kuriame buvo įvertintas ir poveikis laukiniams gyvūnams, buvo parengtas automagistralei Kaunas - Kėdainiai (tai automagistralės Via Baltica atkarpa). Kauniečius specialistus, rengusius projektą, konsultavo suomių ir norvegų kolegos. Buvo atsižvelgta į Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko, finansavusio šį projektą, reikalavimus. Minėtoje kelio atkarpoje (Sitkūnai - Kėdainiai), einančioje per Babtų mišką, įrengtos pralaidos varliagyviams bei metalinio tinklo tvora kelias atitvertas nuo miško ir jame gyvenančių laukinių gyvūnų, paliekant jiems pralaidas per kelią. Šiam projektui įgyvendinti prireikė septynerių metų. Panašiai aptvertas Varnabūdės miškas Via Baltica kelio ruože Mauručiai - Puskelniai.

Kad ir ežiukui būtų saugu

Beveik visuose Lietuvos keliuose, nutiestuose per upelius, padarytos pralaidos varliagyviams. Tokiomis pralaidomis pasinaudoja ir kiti smulkūs gyvūnėliai. Pavyzdžiui, ežiukai. Tad ir jiems jau saugiau mūsų keliuose. Jei minėtos pralaidos yra šviesios (2 m diametro, nutiestos po dviejų juostų eismo keliu), tai jomis gali eiti ir stirnos, ir šernai, kiti ne itin dideli laukiniai gyvūnai.

Lietuvos miškų instituto mokslininkė Olgerda Belova įsitikinusi, kad negalima atskirti kelių nuo miškų, nepaliekant praėjimo laukiniams gyvūnams per kelią. Mat gyvūnai turi migruoti. Antraip jie išsigims. Tad keliuose, atskirtuose nuo miško tvora, būtinos pralaidos. Jos įrengiamos gyvūnų migracijos vietose po žeme, jei leidžia vietovės reljefas, arba per kelią tose vietose, kur miškas pereina į laukymę - tuomet vairuotojui nesunku pastebėti atbėgantį gyvūną ar gyvūnus. Artėjantį prie tokių pralaidų kelyje vairuotoją turi įspėti atitinkami kelio ženklai, ribojamas greitis.

Jau suprojektuota didžiulė požeminė pralaida (4 m aukščio ir 6 m pločio) stambiems laukiniams gyvūnams (elniams, briedžiams ir pan.). Ji įrengiama kelio Vilnius - Kaunas 85-ajame kilometre. Tokia požeminė pralaida šiame kelyje statoma neatsitiktinai.

Ši automagistralė - Europos tarptautinio kelių tinklo dalis (IXB koridorius). Panašių pralaidų stambūs ir smulkūs laukiniai gyvūnai sulauks ir automagistralėje Vilnius - Marijampolė. Beje, daugiausiai laukinių gyvūnų migruoja kelyje Vilnius - Kaunas, ties Bačkonių viaduku. Tad šioje vietoje specialistai itin kruopščiai įvertins girininkų nuomonę, migruojančių žvėrių kiekį, susidūrimų su gyvūnais atvejus, atsižvelgs į mokslininkų rekomendacijas.

Jau suprojektuota ir bus įrengta požeminė perėja gyvūnams 58-ajame kelio Vilnius - Kaunas kilometre. 2005 m. planuojama projektuoti ir statyti analogišką perėją 26-ajame kilometre (Rykantų miškas), o 2006 m. - ties Vievio mišku. Tačiau bėda ta, kad gyvūnai nelabai nori lįsti į perėjas, įrengtas po žeme. Be to, jos brangiai kainuoja.

Siūlomi ir pigesni variantai

Įrengti požemines perėjas, aptverti miškus - brangiai kainuojantis saugumas. Raimondas Idzelis, kartu su kitais specialistais rengiantis pasiūlymus, kaip apsaugoti automagistralėse gyvūnus nuo susidūrimų su automobiliais, išvengti žmonių ir faunos aukų, kai kuriuose pavojinguose kelių ruožuose mėgins siūlyti mažiau kainuojančias apsaugos priemones. Specialistas sako, kad galima iškirsti plačias miškų juostas abipus kelio, kad vairuotojas galėtų pastebėti artėjantį prie magistralės gyvūną. Taip pat galima nestatyti tvorų ten, kur miškas, priartėjęs prie kelio zonos, atsiremia į statų jo šlaitą - gyvūnai į tokį šlaitą nekops.

Jau nagrinėjami Rumšiškių miško ir Kauno regioninio parko aptvėrimo ir perėjimų gyvūnams per magistralę Vilnius - Kaunas pasiūlymai. Transporto ir kelių tyrimo specialistai per šiuos ir ateinančius metus planuoja įvertinti kelių Marijampolė - Kybartai, Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, Panevėžys - Kėdainiai - Cinkiškiai, Panevėžys - Pasvalys - Saločiai, Vilnius - Prienai - Marijampolė, Vilnius - Panevėžys, Panevėžys - Šiauliai, Šiauliai - Palanga rekonstruojamų kelių poveikį aplinkai, o tuo pačiu - ir faunai.