Birželio savaitgaliais Kauno rotušėje kone kas 10 minučių tuokiamos poros, o liepą ir rugpjūtį santuokos pradedamos registruoti nuo ankstaus ryto

Penktadienį žiedus sumainę kaunietė Laima Steponavičiūtė ir vilnietis Linas Kučinskas iš Rotušės aikštės nuėjo prie Nemuno ir, įlipę į laivą, išplaukė tuoktis į Veliuonos bažnyčią. O šiandien jie išskris į Kretą, kurią pasirinko povestuvinei kelionei. Savo vestuves jaunieji planavo beveik keturis mėnesius. Penkerių metų draugystę vainikuojantis įvykis to vertas. “Tai apgalvotas žingsnis, lengva greitai susituokti, bet kam skubėti, kai aplink tiek skyrybų. Reikia įsitikinti, kad ryšys stiprus ir visam laikui”, - įsitikinę Laima ir Linas.

Reta pora pageidauja, kad vestuvės būtų “kaip visų”. Nemenką sumą, apie keliolika tūkstančių litų, kainuojanti šventė turi būti įspūdinga, linksma, originali ir ilgai išlikti jos dalyvių atmintyje. Tačiau kaip tokią surengti?

Atsakingas darbas

Medikės ir vadybininkės išsilavinimą turinti “Kauno medicinos centro” darbuotoja Laima Steponavičiūtė iš anksto buvo gerai apgalvojusi kiekvieną savo vestuvių smulkmeną. Jei prapliuptų lietus, ji prisidengtų prie suknelės spalvos pritaikytu skėčiu, o jei būtų šalta, įsisuptų į šiltą nertą vyšninės spalvos skarą. Laima vilkėjo dizainerės Ramunės Piekautautės sukurtą rusvos spalvos suknelę su vyšninės spalvos detalėmis, avėjo vyšninėmis basutėmis, o rankose laikė tamsių kalijų puokštę.

Šveicarijoje mokslus baigusio 32-ejų metų viešbučių tinklo “Baltpark” generalinio direktoriaus Lino Kučinsko kostiumo spalva buvo panaši į nuotakos suknelę. Tokių netradiciškai apsirengusių jaunavedžių porų dar palyginti nedaug. Šiuo atveju jų niekas nevaržė, du finansiškai nepriklausomi žmonės neprivalėjo daryti kompromisų. Tą pačią dieną į Kauno rotušę ėjo daugybė nuotakų baltomis pūstomis suknelėmis ir jaunikių tamsiais kostiumais, o palydose pasitaikė merginų su plastiko bateliais. Tačiau galime neabejoti - absoliučiai visi nori vestuvių dieną būti gražūs ir nepakartojami.

Norint, kad taip atsitiktų, dažniausiai reikia ne tik pinigų, gero skonio, bet ir laiko bei kvalifikuotų patarėjų. Jeigu tuokiamasi pagavus spontaniškam jausmui ir vestuvės įvyks per mėnesį - patį trumpiausią įstatymų numatytą laiką, bet koks profesionalus organizatorius tik griebsis už galvos. Liks vienintelė išeitis - geri draugai ir minimalistinis šventės variantas. Dar išgelbės savaitės viduryje paskirta vestuvių data. Tada liks šansų išsinuomoti padoresnę vietą vaišėms. Aplink Kauną katastrofiškai trūksta sodybų, vilų ir pirčių, kuriose galima priimti daugiau nei pusšimtį svečių.

Informacijos netrūksta

Vestuvėms skirti interneto puslapiai ir leidžiami specialūs leidiniai nešykšti patarimų. Užsisakyti transportą, maistą ir gėrimus, fotografą, muzikantus, išsiųsti pakvietimus svečiams ir užsakyti vietą jų nakvynei patariama mažiausiai prieš du mėnesius. O išsirinkti bažnyčią, puotos vietą ir sudaryti svečių sąrašą patariama kuo anksčiau.

Išsirinkti vestuvinius drabužius, užsisakyti žiedus, povestuvinę kelionę, gėles ir dekoravimo paslaugas pakanka prieš mėnesį. Tačiau lengva pasakyti “išsirinkti”, o norint tai padaryti, tenka prieš tai apsilankyti keliose ar net keliolikoje firmų. Suskaičiavus visas išlaidas, gali tekti tai daryti dar kartą, nes paaiškės, kad norai, palyginti su galimybėmis, buvo per dideli.

Šventės organizavimo profesionalai pataria patikrinti pasus ir pasidaryti bandomąjį makiažą bei šukuoseną. Viską suplanavus ir turint laiko ieškoti alternatyvių variantų, galima sutaupyti ne tik nervus, bet ir iki penktadalio išlaidų. Užsakant anksčiau, galima išsiderėti didesnes nuolaidas. O pinigų savo gyvenimo šventei dabar palyginti nesunku gauti bankuose. Paskolą vartojimui įmanoma pasiimti per savaitę.

Santuoka pagal griežtą grafiką

Iškilmingąją dieną gali tekti palūkuriuoti eilutėje. Jei bent viena pora pavėlavo ar ceremonija užtruko, minučių tikslumu sustatytas grafikas griūva, ir sunku prognozuoti, kiek porų susikaups po senoviniais Rotušės skliautais.

“Dabar dar nieko, liepą per dieną registruosime po 45 santuokas. Pirmieji jaunavedžiai atvyksta iškart po devynių, o paskutinieji jau po 17 valandos”, - sako Kauno civilinės metrikacijos biuro darbuotoja Rūta Milkauskienė. Tai ji per kelias minutes turi sutikrinti besituokiančiųjų dokumentus, kad vėliau nekiltų jokių juridinių nesklandumų. Laiko pasigėrėti ne visai įprastomis palydomis, apranga, transporto priemonėmis santuokas registruojančiai komandai nėra kada.

“Visko būna - jaunieji atvažiuoja ne tik arkliais kinkytomis karietomis, bet ir dviračiais. Gaisrininkai, policininkai, taksistai kartais atvyksta tarnybiniais automobiliais, o kariškiai vilki uniformas. Rokerių pora vilkėjo juodos odos drabužiais. Net nuotaka mūvėjo odines kelnes, o jos puokštė buvo labai kukli”, - pasakoja R.Milkauskienė.

Pirmajame Rotušės aukšte įsikūrusios firmos “Vėberis” konsultantė Rita Žiliukienė pasakoja mačiusi nuotaką juoda suknele ir jaunuosius lino drabužiais su ramunių vainikais ant galvų.

“Jei tuokiasi muzikinių kolektyvų nariai, kolegos juos nori pasveikinti dainomis. Tada įprastinė ceremonija kiek pasikeičia, bet šiaip Rotušėje viskas vyksta oficialiai”, - sako ji. Išties, kai vienai porai tegalima skirti vos 10 minučių, originalumui laiko nėra. Tie, kurie pageidauja išskirtinės ceremonijos, savo vestuvėms turėtų rinktis vėlų rudenį ar žiemą. Net kelios saujos gėlių žiedlapių po jaunavedžių kojomis, padaugintos keliasdešimt kartų, virstų kalnu šiukšlių.

Profesionalūs organizatoriai

“Kiekvieną savaitgalį įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta po 6-7 mano suplanuotas vestuves. Taip iki spalio pabaigos”, - sako vedybų planuotoja Kristina. Jos biuras - Vilniuje, nors ponia Kristina gyvena Kaune. Nesunku atspėti, kad sostinėje gyvena daugiau žmonių, rengiančių prabangias vestuves ir pageidaujančių, jog kiekviena smulkmena būtų apgalvota profesionalų.

Vestuvių planuotoja, sauganti klientų konfidencialumą, tepasako, kad kauniečių tarp jų taip pat būta. Kita vilniečių firma gundo savo šūkiu: “Džiaukitės vienas kitu, visa kita padarysime mes”. Už tai imama 15 proc. nuo bendros vestuvių sąmatos, tačiau tai turi būti ne mažiau kaip 2,5 tūkstančio litų.

Apie 10-15 proc. mokestį ima ir kauniečių firmos. “Muzikantai gali kainuoti nuo 300 iki 3000 Lt. Piršlys gali kainuoti 600/800/1500 Lt, o kai kada ir 2000 Lt. Vaišės įmanomos už 35 Lt asmeniui, bet gali kainuoti ir 135 Lt. Papuošti salę ar bažnyčią galima už 100-150 Lt, bet galima ir už 1000-1500 Lt.

Vestuvinę suknelę galima išsinuomoti už 300 Lt, bet galima rasti ir už 3000 Lt, limuzinas valandai gali kainuoti 100/150/180/250/280 Lt ir t.t.” - vardija “Vijolinos” direktorė Roma Aleksandravičienė.

Jos teigimu, jaunavedžiai dažniausiai nebūna apsisprendę, ko norėtų, ir sako pageidaujantys “ko nors tokio”. Maždaug pusė vestuvių rengiamos tradicinės, o nuotakos dažniausiai neišdrįsta rinktis tamsesnę nei šampano spalvos suknelę. “Jaunimas dažniausiai norėtų kitokių vestuvių, tačiau vengia įžeisti ar kaip nors šokiruoti giminaičius. Todėl vestuvės su tradiciniu piršliu yra praturtinamos jaunimui patinkančiomis atrakcijomis ir pasiekiama kompromiso”, - šypteli “Vijolinos” direktorė. Fejerverkai, konfeti, balti balandžiai yra populiarūs vestuvių akcentai.

“Drugeliais kol kas jaunavedžių nesugundėme, matyt, dėl kainos. Vienas didžiulis 10 centimetrų dydžio drugys kainuoja 25 litus, kuo jų daugiau, tuo didesnis efektas. Šie drugiai aukštai nekyla, jie plevena aplink ir yra galimybių, kad net nutūps ant jaunųjų ar jų svečių”, - svajoja R.Aleksandravičienė.