Du sūnus auginanti kaunietė dėl išvaržyto buto pasiryžusi kovoti teisme 

Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.

Seno buto skolos

Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu.

Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.

Prieš tai kelerius metus L.Jeremičiūtė glaudėsi miesto Savivaldybei priklausiusiame bendrabutyje Chemijos prospekte. Būtent su šiuo būstu ir susiję dabartiniai moters rūpesčiai, primenantys tikrą detektyvą.

Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.

Bendrabutyje negyveno

Nuvykusi į antstolių kontorą L.Jeremičiūtė sužinojo, jog jos vardu yra priteista daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1999 metais sukauptus komunalinius įsiskolinimus bute Chemijos prospekte. Tokia žinia pribloškė moterį, mat šiame bute ji negyveno nuo 1996 metų.

“Bendrabutyje gyvenau nuo 1992-ųjų iki 1996 metų. Norėjau butą privatizuoti, tačiau negavau leidimo. Kai išsikrausčiau, jokių skolų neturėjau. O vėliau čia gyveno kiti žmonės”, - aiškino L.Jeremičiūtė.

Pirmą kartą apie augančias skolas jos vardu moteris išgirdo 1998 metais, kai, įsigijusi butą Draugystės gatvėje, norėjo čia prisiregistruoti. Butų ūkio valdyba atsisakė moterį išregistruoti iš bendrabučio Chemijos prospekte dėl nesumokėtų skolų.

“Aš jiems aiškinau, kad dvejus metus negyvenau bute, nors buvau priregistruota, todėl atsisakiau mokėti skolas”, - tvirtino kaunietė.

Tačiau vėliau, išgirdusi grasinimus atimti iš jos butą Draugystės gatvėje, moteris surinko pinigus ir padengė įsiskolinimus.

“Laimė, kad tebeturiu išsaugojusi kvitus už tuomet sumokėtas skolas”, - teigė kaunietė.

Teisme nedalyvavo, bet pasirašė

Išgirdusi, jog dėl bendrabučio skolų jai vėl gresia nemalonumai, moteris pradėjo varstyti įvairių įstaigų bei institucijų duris norėdama įsitikinti, kaip ji galėjo įsiskolinti už butą, kuriame negyveno.

“Sužinojau, jog bendrabutį Chemijos prospekte yra įsigijęs visai kitas asmuo. O su manimi Savivaldybė iki tol nebuvo pasirašiusi jokios nuomos sutarties”, - tikino L.Jeremičiūtė.

Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, jog jai už akių buvo priimti keli teismo sprendimai priteisti įsiskolinimus už komunalines paslaugas.

“Labiausiai mane pribloškė, jog teismo sprendime užfiksuotas mano dalyvavimas byloje. Neva aš pripažinau skolas ir apgailestavau, kad esu nemoki. Neva yra net mano parašas, nors apie teismo posėdžius aš nieko nežinojau ir juose nedalyvavau”, - stebėjosi kaunietė.

Nauji savininkai

Nespėjus išsiaiškinti, kas jos vardu pridarė skolas ir vaikščiojo į teismus, visa neseniai L.Jeremičiūtę ištiko dar vienas smūgis.

“Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į mano butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris man nebepriklauso”, - pasakojo moteris.

Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai. Kol L.Jeremičiūtė laukė pareigūnų, jos bute pasirodė dar vienas vyras bei dvi moterys.

“Jos ėmė aiškinti, jog dalį buto nusipirko iš varžytinių, ir pareikalavo jį užleisti. Man liepė rodyti, kur jiems susidėti daiktus”, - prisiminė moteris.

Netrukus nekviesti svečiai ėmė šeimininkauti jos namuose: iškraustė daiktus, pasiėmė buto raktus, paleido muziką, užsirūkė ir pranešė, jog rengiasi įkurtuvėms.

“Tuo metu man buvo sakoma, jog iš buto mane išdangins tiesiai į Ruklą”, - kalbėjo L.Jeremičiūtė.

Atvykę pareigūnai apstulbusiai kaunietei ne ką tegalėjo padėti. Įsibrovėliai jiems pateikė buto pirkimo dokumentus, tad policijos darbuotojai moteriai patarė kreiptis į teismą.

Trečias kartas nemelavo

“Savyje radau jėgų ir, nekreipdama dėmesio į užgauliojimus, išgėriau kavos, apsirengiau. Išėjusi iš namų paskambinau advokatui ir paprašiau pagalbos. Kartu nuvažiavome į Dainavos policijos komisariatą, kur parašiau pareiškimą, ir lydima pareigūnų dar kartą grįžau į namus”, - pasakojo L.Jeremičiūtė.

Jos vyresnysis 12-metis sūnus jau buvo parėjęs iš mokyklos, tačiau negalėdamas įeiti į butą stoviniavo prie namo. Antrasis policijos vizitas naudos taip pat nedavė. Nepažįstamųjų pateikti dokumentai liudijo, jog dalis buto priklauso vienai iš moterų, o kiti yra jos svečiai.

Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi.

Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.

“Esu tikra, jog antstolis neteisėtai pardavė mano buto dalį iš varžytinių. Jis turėjo mane apie tai informuoti, be to, turėjo gauti bendrasavininkio - mano vaikų tėvo - sutikimą. Mano žiniomis, toks sutikimas nebuvo gautas”, - tvirtino kaunietė.

Neįrodė nesanti skolinga

Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos.

“Ji skolų nepripažino, tačiau nepateikė jokių dokumentų ir neįrodė, jog nėra skolinga”, - aiškino antstolis.

Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas “jokių stabdžių nenumato”.

“Žmonės, kurie turi tokių bėdų, pristato mums pažymas apie pajamas, šeimos sudėtį, ir mes stengiamės į tai atsižvelgti. Tačiau ši pilietė apie tai manęs neinformavo”, - teigė antstolis.

Kitoje antstolių kontoroje yra dar viena vykdomoji byloje, pagal kurią iš L.Jeremičiūtės priteista 1360 litų už sunaudotą vandenį.

Įstatymų spragos

Už savo turtą L.Jeremičiūtė ketina kovoti teisme.

“Jeigu nieko nedarysiu, anksčiau ar vėliau mane iškraustys į gatvę kartu dviem nepilnamečiais vaikais. Tokius grasinimus aš jau girdėjau”, - sakė moteris.

Jai atstovaujantis advokato padėjėjas Linas Mažonas tikina mėginsiąs teisme įrodyti, jog jo klientė negyveno bendrabutyje Chemijos prospekte tuo metu, kai augo įsiskolinimai. Teismui ketinama pateikti įrodymus, jog antstolis neinformavo buto bendrasavininkių apie rengiamas varžytines, tad bus prašoma panaikinti dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Įstatymai numato, jog antstoliai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi, o jų veiksmų atitikimą šalies teisės aktams gali įvertinti tik teismas.

Tai akcentavo ir Lietuvos antstolių rūmų ekspertė Vaida Vozgirdaitė, pastebėjusi, kad mūsų šalies teisinėje bazėje esama spragų dėl vaikų teisių apsaugos užtikrinimo. Įstatymai numato, jog nepilnamečių vaikų turinčios šeimos, norėdamos parduoti butą, privalo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) sutikimą bei teismo leidimą. Tuo tarpu antstolis, parduodamas butą iš varžytinių, nėra įpareigotas apie tai informuoti VTAT specialistų. Tačiau išparduodamo turto savininkas privalo būti apie tai informuojamas. Priešingu atveju jis gali savo teises ginti teisme.

Anot V.Vozgirdaitės, įstatymai tik išimtiniais atvejais numato, kada antstolis turi kreiptis į VTAT atstovus. Šie specialistai privalo dalyvauti, kai šeima, turinti nepilnamečių vaikų, yra iškeldinama iš neteisėtai užimto ar jau išvaržyto buto.

Antstoliai pastebi, jog skurdžiau gyvenančioms šeimoms trūksta informacijos apie teises bei jų gynimo galimybes. Labai dažnai žmonės net nežino, kad jie gali skųsti antstolių veiksmus, jeigu iškyla abejonių dėl teisėtumo.

“Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų, gali gauti teisinę pagalbą nemokamai. Be to, kai skundžiami antstolių veiksmai, į teismą galima kreiptis taip pat nemokamai. Tokios bylos nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, t.y. procesas teisme vyksta daug greičiau”, - teigė Lietuvos antstolių rūmų atstovė.

Tikslios statistikos, kaip dažnai teismai pripažįsta antstolių klaidas ir naikina įvykdytus sandorius, kol kas nėra.

Stiprins vaikų teisių apsaugą

Šį mėnesį Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami aktyviau bendradarbiauti vaiko teisių apsaugos srityje. Antstoliai ragina atsakingas institucijas keistis informacija apie susidariusią padėtį skolininkų šeimose.

V.Vozgirdaitė akcentavo, jog vykdydami skolų bei baudų išieškojimą, antstoliai gana dažnai lankosi skolininkų būstuose ir pastebi sunkią ten gyvenančių vaikų padėtį.

“Kai kuriose šeimose mažamečiams nėra sudarytų sąlygų tinkamai augti ir vystytis. Pasitaiko atvejų, kai vaikai paliekami namuose be suaugusiųjų priežiūros, galima įtarti, kad jie patiria fizinį smurtą”, - sakė V.Vozgirdaitė.

Iki šiol antstoliai nėra įpareigoti atsakingoms institucijoms teikti informaciją apie pastebėtus neigiamus reiškinius skolininkų šeimose.

“Jeigu tokia informacija bus reikalinga vaiko teisių apsaugos specialistams bei kitoms organizacijoms, mes sutinkame ja keistis. Tai būtų papildomi antstolių įsipareigojimai, tad norime būti tikri, kad į mūsų pranešimus bus reaguojama”, - tvirtino Lietuvos antstolių rūmų ekspertė.

Tikimasi, jog ateityje aktyviau bendradarbiaus ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Iki šiol antstoliams ne visada pavykdavo iškviesti į pagalbą VTAT darbuotojus, ypač pasibaigus darbo laikui.