Nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad valdininkų nubrėžtas Kauno ribas natūraliu būdu peržengęs miestas kol kas nepateisino į jį dėtų vilčių
Nuo paskutinės Kauno miesto plėtros praėjo daugiau negu septyneri metai, tačiau akimirksniu tapę kauniečiais žmonės sako, kad per tuos metus jie nepradėjo gyventi geriau. Atvirkščiai, jų gyvenimo ritmą ėmė varžyti miesto biurokratai.
Prijungta 13 gyvenviečių
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir iki 1996 m. Kauno ribos buvo plečiamos tris kartus (1957, 1984, 1994 m.). Paskutinis miesto plėtros etapas vyko 1996-aisiais, kai balandžio 4 d. Seimas priėmė LR Kauno miesto ir Kauno r. savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą. Pagal jį Kaunui buvo priskirta 13 gyvenviečių.
Tada Kauno miesto savivaldybei buvo priskirtos Maironiškės, Romainiai, Aukštutiniai ir Žemutiniai Kaniūkai (iš viso 1361,1 ha), Rokai, Prendzeliava, Rokeliai, Vaišvydava (1027 ha), Kazliškės, Tirkiliškės, Armaniškės, Marvelė (321,1 ha), Vytėnai ir Salių gyvenvietė (233 ha).
Dėl naujos miesto plėtros kol kas nevyksta jokių svarstymų, nors, pavyzdžiui, Domeikavoje, kuri priklauso rajonui, visos komunikacijos - vandentiekis, dujotiekis, elektros tinklai - yra miesto, - Kauno dienai sakė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausioji geodezininkė Zita Leišienė.
Be vandens ir dujotiekio
Prie Kauno prijungtuose Rokuose šiuo metu gyvena apie 4 tūkst. žmonių. Šančių poliklinikos Rokų ambulatorijos vedėja Vida Juškienė Kauno dienai sakė, kad nei ji, nei jos pažįstami kol kas nepajutę, jog tapę miestiečiais žmonės pradėjo gyventi geriau. Nuo 1976 m. Rokuose gyvenanti medikė į savo kabinetą paskubomis sukvietė gal dešimtį jai pavaldžių moterų.
Pasak jų, per svarstymus daugelio Rokų daugiabučių namų gyventojai norėjo, kad gyvenvietė būtų prijungta prie Kauno. Nepasitenkinimą reiškė tik individualių namų savininkai, kurie jautė, jog gerokai pakils mokestis už žemę. Jis iš tikrųjų pakilo nei daug, nei mažai - daugiau negu septynis kartus.
Už sunaudotą elektros energiją brangiau mokėti pradėjo ir gyvenantieji daugiabučiuose. Naujiesiems miestiečiams buvo pradėti taikyti tokie pat komunalinių mokesčių tarifai kaip ir pačiame Kaune.
Padidėjusias išlaidas gyventojams žadėta kompensuoti į daugiabučius namus nutiesiant gamtinių dujų magistrales, pagerinant miestelio apšvietimą, asfaltuojant kelius, tačiau valdininkų pažadai neišsipildė iki šiol. Rokų daugiabučiuose gamtinės dujos taip ir neatsirado. Tad nesulaukę permainų, gyventojai savo virtuvėse pradėjo pjaustyti vamzdžius ir statytis dujų balionus.
Ar įsivaizduojate, koks tokiu atveju yra svarbus saugumo klausimas, - retoriškai klausė moterys ir pridūrė, kad vasarą Rokų gyventojai daugiabučiuose apskritai neturi karšto vandens.
Kauno dienos paklaustos, ar bent pagerėjo darbo sąlygos Rokų ambulatorijoje, moterys į tai atsakė nedviprasmiška tyla. Nenorime apie tai kalbėti, - tepasakė jos.
Padaugėjo nepatogumų
Naujieji kauniečiai netrukus tapo ir biurokratų įkaitais. Anot Tirkiliškėse jau 26 metus gyvenančios Reginos Čižinauskienės, didžiausius nepatogumus ji ir jos kaimynai patiria, kai prireikia įvairių pažymų.
Anksčiau nueidavau į Alšėnų seniūniją ir gaudavau visas man reikalingas pažymas. Dabar jas gauti yra dešimt kartų sunkiau, - tikino moteris, kurios žodžius Kauno dienai patvirtino ne tik kiti Tirkiliškių senbuviai.
Vargai miesto Savivaldybėje ir jai priklausančiose įstaigose dėl eilių ar valdininkų nerangumo atima ne vieną gyvenimo valandą.
Rokuose sutikti žmonės kalbėjo, kad nemažai nepatogumų patiriantys, kai reikia susimokėti komunalinius mokesčius ar pasiimti atlyginimą, nuskaitant jį nuo kreditinės kortelės. Rokuose nėra nė vieno bankomato, o čia veikęs vieno banko filialas buvo uždarytas dar prieš kelerius metus. Tad dėl įvairių atskaitymų ir nuskaitymų tenka važiuoti į miestą.
Pasirūpina patys
Yra ir privalumų. Susisiekimas su miestu pasidarė geresnis. Dažniau kursuoja mikroautobusai, be to, buvo išasfaltuotas pagrindinis kelias, kai kada sulopomos ir šalutinės atšakos, - vardijo miesto privalumus Tirkiliškių gyventoja R.Čižinauskienė.
Tiesa, gatvės tvarkomos ne visur. Jau minėtuose Rokuose, išvažiavus iš pagrindinio kelio, anot vieno miestelėno, net velnias koją gali nusilaužti.
Šios Kauno dalies gatvės neremontuotos jau daugelį metų. Kai kur duobes užkamšė patys žmonės, užversdami jas plytomis ir skalda.
Kelininkų, kaip ir energetikų pasirinkimas, kur atlikti svarbiausius darbus, kelia labai daug abejonių, pagal kokius kriterijus Savivaldybėje nusprendžiama lopyti kelius ar įrengti apšvietimą. Naujojo Kauno gyventojai sako, kad paprastai tuo turi pasirūpinti patys, vieni iš kitų surinkę pinigus.
Naujovės įnešė sumaišties
Romainiai irgi pateko tarp tų gyvenviečių, kurios per paskutinę miesto plėtrą buvo prijungtos prie Kauno. Individualių namų kvartale gyvenantis Jonas Kliunka Kauno dienai tvirtino, kad nuo 1996-ųjų beveik visi buvę jo kaimynai pardavė savo namus turtingesniems kauniečiams, tarp kurių yra nemažai verslininkų ir valdininkų.
Anot J.Kliunkos, besiplėsdamas miestas įnešė į ramų žmonių gyvenimą sumaišties.
Aukštyn kojomis apsivertė viskas. Net dėl gyvenamosios vietos priregistravimo tenka važiuoti į miestą.
Ne tik Romainiuose, bet ir kitose gyvenvietėse 1996-aisiais buvo keičiami gatvių pavadinimai, nes jie negalėjo dubliuotis su Kauno gatvių vardais. Tad naujovės kuriam laikui irgi sukėlė šiokius tokius nepatogumus.
Rinka neturi ribų
Didžiausios Kaune nekilnojamuoju turtu besiverčiančios UAB Oberhaus generalinis direktorius Vytautas Bankauskas mano, kad miesto ribų praplėtimas beveik neturi jokios įtakos žemės sklypų kainai, nes jas formuoja nekilnojamojo turto rinka.
Miestas plečiasi, nepriklausomai nuo to, kur pastatyti jo ribas žymintys ženklai. Jau seniai pribrendo laikas perkelti miesto ribas dar toliau, nes namų pristatyta Giraitėje, Ringauduose, Ramučiuose, taip pat šalia IX forto, kur driekiasi magistralė Kaunas - Klaipėda, - kalbėjo V.Bankauskas.
Bendrovės vadovas taip pat abejojo, ar šiek tiek pakilę komunalinių mokesčių tarifai galėjo išprovokuoti seniau Kauno miestui nepriklausiusių namų gyventojus parduoti savo būstus ir įsigyti pigesnius miesto daugiabučiuose.
Jeigu žmogų tenkina pirkėjo pasiūlyta kaina, jis namą vis vien parduos ir nusipirks pigesnį būstą, - sakė V.Bankauskas.
Bendruomenės ugdymas
1995-1997 m. Kauno miesto savivaldybėje dirbusi Kristina Gaidukaitė Kauno dienai sakė, jog už sprendimą prijungti Rokus prie Kauno tada ji pasisakiusi visa širdimi.
Taryboje balsavau už, nes ir dabar esu įsitikinusi, kad Rokai negalėjo likti nuošalyje, kai visas miestas plėtėsi. Juk miestiečio kultūrą reikia išsiugdyti pirmiausia savyje, - kalbėjo K.Gaidukaitė. Buvusiai miesto Tarybos narei vis dar skaudu matyti netoli Rokų suverstas buitinių šiukšlių krūvas, tiesiog pakelėse akis badančias išmestas senas lovas.
Turėdami stiprią bendruomenę, galėtume gyventi daug tvarkingiau. Juk jeigu vieną kartą negausi iš Savivaldybės lėšų keliui nutiesti, tai gal į bendruomenės prašymus bus atsižvelgta kitą kartą, - sakė K.Gaidukaitė.
Ištirpo miestiečių jūroje
Į vieną, ko gero, svarbiausių klausimų, kiek 1996 m. kaimiečių staiga virto miestiečiais, kol kas atsakyti yra gana sudėtinga. Pagal pernai vykusį visuotinį gyventojų surašymą visi anksčiau buvę kaimiečiai jau paskendo tikrųjų miestiečių jūroje.
Negaliu pasakyti, kiek žmonių tada buvo priskirta miestui, nes man lengviau būtų įvardyti, kiek miestas padidėjo hektarais. O kur sužinoti? Nežinau, bet tikrai ne pas mus, - nukirto pokalbį su Kauno diena vyriausioji miesto geodezininkė Zita Leišienė, iš lėto lankstydama jau apiblukusius žemėlapius, kuriuose Kaunas dar tik rengėsi naujai invazijai.
Naujausi komentarai