Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Vaistų manija
2006-09-27
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Mokslininkų teigimu, naudojant per daug vaistų dėl pašalinio jų poveikio sveikata nepagerėja
Rimtai susirgę ar lengviau sunegalavę einame pas gydytoją, kad išrašytų receptą vaistams arba vaistinėje perkamės juos patys. Tai, kad vien be receptų vaistų per metus Lietuvoje parduodama už 300 mln. litų, byloja apie šalies gyventojų tokio gydymosi būdo pomėgį. Medicinos mokslininkai ir praktikai mano, kad nesaikingas vaistų vartojimas kartais daugiau kenkia, nei padeda.
Farmacijos pramonė klesti
Vaistais gydomės ne tik nuo plaučių uždegimo, reumato ar opaligės, bet ir nuo celiulito, pagirių, plikimo, baimės ir daugybės kitų dalykų. Atsirado daugybė naujų preparatų dirbantiesiems protinį darbą, bręstančioms paauglėms ir kitiems vartotojams. Pasak Kauno medicinos universiteto profesoriaus Eduardo Vaitkaus, kai kuriose šalyse kurti sveikatos problemas apsimoka, kai kur išlaidos farmacijos firmų gaminiams aplenkė išlaidas telekomunikacijų paslaugoms, skalbimo milteliams. Didesnės tik maistui skirtos išlaidos.
Profesoriaus teigimu, pagal gaunamas pajamas vaistai pasaulyje yra ketvirtoje vietoje po karo pramonės, narkotikų ir sekso industrijos. Lietuvoje įregistruota 4024 pavadinimų vaistų, mūsų šalies farmacijos rinka ir toliau išlaiko didelius augimo tempus, apie 15 proc. kasmet. Skaičiuojant parduotų vaistų pakuotes augimas Lietuvoje pernai siekė 3,5 proc., o iš viso 2005 metais šalies gyventojai nupirko 87 mln. vaistų pakuočių.
Profesorius pateikia ir tokį faktą: apie 20 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių į ligonines patenka dėl šalutinio vaistų poveikio. Dėl pernelyg gausaus vaistų vartojimo antibiotikai jau darosi nebeveiksmingi, o juos galinčių pakeisti kitokių vaistų kažin ar greitai sulauksime. E.Vaitkaus teigimu, žmogus privalo pats būti atsakingas už savo sveikatą ir eiti pas gydytoją tik pasikonsultuoti. Medikas turi būti tik patarėjas. Esą daugelis senyvo amžiaus žmonių senatvę traktuoja kaip ligą ir bando ją gydyti vaistais. “Savo sveikata privalome susirūpinti tada, kai esame sveiki, - sako E.Vaitkus. - Teigiama, kad profilaktikai skirti pinigai atsiperka aštuonis kartus. Bėda ta, kad gydymo įstaigos jai neturi laiko ir galimybių”.
Pateikiama ir kita, apmąstymų verta statistika: apie 30 proc. pacientų eina į polikliniką norėdami pabendrauti ne tik su medikais, bet ir kitais pacientais. Pasak sociologų, tai viena priežasčių, dėl kurios poliklinikose gausu žmonių, ilgokai tenka laukti talonėlio pas šeimos gydytoją.
Nevalia patiems gydytis antibiotikais
Kita dalis pacientų poliklinikas užplūsta todėl, kad jiems dėl įvairių susirgimų tereikia naujo tų pačių vaistų recepto: per metus Lietuvoje išrašoma 10 mln. receptų. Juos rašo ne tik šeimos gydytojas - apsilankęs pas specialistus pacientas irgi išsineša nemažą jų krūvelę. Tad didžiulė vaistų dozė ligoniui gali turėti šalutinį poveikį ir net pakenkti.
KMU Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius pripažįsta, kad yra dvi kategorijos žmonių: vieni vaistų visai nepripažįsta, kiti nori, kad jų būtų skiriama kuo daugiau. Ne visi ligoniai iškart gali patekti pas šeimos gydytoją, tad dalis eina į vaistinę ir, nelaukdami gydytojų rekomendacijų, perka vaistus ir gydosi patys. Taip dažnai ne tik ištuština savo piniginę, bet ir pablogina sveikatą. Profesoriaus teigimu, gerai bent tai, kad be recepto neparduodami antibiotikai, nes jų vartojimas gali skatinti ligai atsparių mikrobų formų vystymąsi.
Tokioms lėtinėms ligoms, kaip opaligei, hipertenzijai, sąnarių ligoms, cukriniam diabetui gydyti vaistų reikia nuolat, be jų neapsieisi. Kita vertus, teigia profesorius, norint pristabdyti ligos vystymąsi reikia keisti ir gyvenimo būdą - koreguoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių. Tada mažiau reikės vartoti ir vaistų.
Pasak L. Valiaus, neretai, pavyzdžiui, ligoniai pareiškia norį, kad jiems būtų išrašyti antibiotikai. Nuo gydytojo daug priklauso, ar tai jis padarys ilgai nesvarstydamas, nebandydamas įtikinti, kad antibiotikų nereikia. Mat už durų laukia keliolika žmonių ir daugiau pabendrauti su ligoniu nėra kada.
“Naudos nebus, jei rašysime receptus ligoniui reikalaujant arba gerti vaistus liepsime prievarta, o jis to nenorės. Susitarimas ir supratimas turi būti abipusis, tačiau dėl didelio medikų darbo krūvio jo dar stokojama, - teigia profesorius.
Lazda turi du galus
Meškos paslaugą ligoniams daro medikamentų, ypač maisto papildų, reklama. Papildai, pasak profesoriaus, daugiausia naudojami dėl nevisavertės mitybos - jie populiarūs tose šalyse, kur geriama kokakola, mėgaujamasi mėsainiais, įvairiais genetiškai modifikuotais užkandžiais ir pan. Tokiam nevisaverčiam maistui trūksta mineralų, baltymų ar vitaminų, todėl ir patariama vartoti daugiau maisto papildų. “Lietuvoje mes valgom pakankamai visavertį maistą, sintetinių priedų jame nedaug, tad papildais nereikėtų žavėtis, - sako profesorius. - Jie vartotini tik tada, kai sutrinka maisto pasisavinimas, pavyzdžiui, sergant kokia nors žarnyno liga”. Profesorius pataria nepiktnaudžiauti vitamino C tabletėmis - mat išgėrus daugiau kaip 2 gramus, jis pasišalina kartu su šlapimu.
Pasak L.Valiaus, labai svarbu, kad ligonis nebūtų “persotinamas” vaistais nusiuntus jį pas specialistus. Pastarasis iš savo srities gali paskirti vaistų, bet nereiškia, kad šeimos gydytojas tęs jų rašymą - galbūt paaiškėja, kad specialisto siūlomi medikamentai dėl kito susirgimo kenkia ligonio sveikatai. Šeimos gydytojui koreguojant šių receptų rašymą tenka didelė atsakomybė.
Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Rasa Tamašauskienė pripažįsta, kad Lietuvos gyventojai iš tikrųjų vartoja labai daug vaistų. Jie nelinkę savo problemų spręsti pas psichologus ar, tarkim, lankydami bendravimo grupes ir pan. “Be abejo, dažnai vaistų reikia, mes be reikalo jų neskiriame. Bet žmones nenori problemų spręsti kitaip, nei gerdami tabletes, - sako medikė. - Vaistų dabar reklamuojama išties daug ir blogai, kad perskaitę anotacijas ar reklaminius lapelius daugelis bando sau nustatyti ligą ir gydytis patys”.
