Šį mėnesį laikas įsigyti gerų veislių kaulavaisių, tinkamai patręšti dirvą

Vertingos skiepytos slyvų veislės sode dera tik 12-16 metų. Viena tokia slyva per 12 metų išaugina 150-200 kg vaisių, o smulkiavaisės slyvos - tik 80-120 kg. Sode turėtų augti kelios vidutinio augumo gerų veislių (Rausvė, Stenli, Štaro vengrinė, Viktorija, Uleno renklodes) slyvos. Verta pasisodinti abrikosų, persikų medelių.

Gaila, kad dėl medžių aukštumo sodininkams mėgėjams nepatinka kriaušės ir trešnės. Mat sunku nuskinti vaisius, tačiau šios bėdos galima išvengti. Viename kriaušės ar trešnės medyje reikia auginti po dvi - tris skirtingo sunokimo laiko veisles. Perskiepyti kriaušes ar trešnes akutėmis ar ūgeliais yra nesudėtinga. Perskiepijama liepą ar rugpjūtį į jaunus, 3-6 augimo metų medelius. Tuomet kriaušių ir trešnių skynimas taps malonumas.

Sodui patinka silpnai rūgšti dirva

Derančias obelis galima perskiepyti pavasarį ir vasarą, o tokių kriaušių - ne, nes negalima stipriai trumpinti jų šakų (sužadinsime vilkūglių augimą). Jaunus kaulavaisius (slyvaites, vyšnaites, trešnaites, persikus) geriausiai perskiepyti vasarą (skiepijama tik šiltą dieną). Mėgėjams nepatariama kaulavaisių skiepyti pavasarį, nes akutės ir ūgliai prigis prastai.

Neužmirškime balandį pakalkinti sodo dirvą, nes obelys ir kiti vaismedžiai geriausiai auga ir dera silpnai rūgščiose dirvose. Kasmet iš dirvos išsiplauna didelis kiekis kalcio, tai juo reikia papildyti dirvožemį, kad nelabai padidėtų jo rūgštingumas. Tad dirvą reikia kalkinti dolomitmilčiais, malta kreida. Dirvos rūgštingumą pastebimai mažina gesintos kalkės. Dirvai kalkinti tiks ir kalkių atliekos iš statybų vietų.

Kaulavaisius reiktų kalkinti kas dvejus - trejus metus, kalkes įterpiant į dirvą (1 aras/20-30 kg). Esant labai rūgščiai dirvai, kalkių norma didinama. Jei sode tarp medžių dirvonas, kalkės paskleidžiamos visame plote. Dirvoną subadžius mėšlinėmis šakėmis ar kitu įrankiu 12-20 cm gyliu (reiktų prieš ištraukiant šakes, pajudinti jas į šonus), kalcis greičiau pasieks vaismedžių šaknis.

Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti pagal sode augančias piktžoles ir kitus augalus. Rūgščiose dirvose gerai auga asiūkliai, svėrės, rūgtys, rūgštynės, žliūgės, našlaitės ir pan. Kalkingoje dirvoje puikiai auga notrelės, dilgėlės, veronika, trikertė žvakinė ir kt.

Azotinių trąšų metas

Balandis - geriausias metas tręšti sodo augalus jų augimą skatinančiomis azoto trąšomis. Dirvą po antrus trečius metus augančiais medeliais patręškime, paskleidę saują kiekvienam amonio sulfato ar mažesnę saują salietros visame pomedžio plote.

4-5 metus augančius medelius azotu tręšti nereikia, jei jie auga vešliai, nesuformavo žiedinių pumpurų. Kai medeliai pradės gerai derėti, reikia tręšti azotu jo pomedžius (1 kv. m/20 g salietros arba 25-30 g amonio sulfato). Azotas ypač reikalingas tiems vaismedžiams, kurių augimas jau susilpnėjęs. Slyvoms tai atsitinka 10-12 augimo metais, obelims - 16-20 augimo metais.

Jei rudenį sodas liko netręštas fosforo ir kalio trąšomis, tai padaryti teks dabar kartu su azoto trąšomis. Sodą galima tręšti ir atskiestomis srutomis, paraugintu karvių mėšlu ir pan.