Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
V.Pociūną nužudė svetimi ar savi?
2007-06-30
Prokurorai net netyrė pagrindine tampančios saugumo karininko žūties versijos
2006 metų rugpjūčio 23-ioji. Aukštas Lietuvos saugumo karininkas Vytautas Pociūnas Baltarusijos mieste Breste ankstų rytą iškrenta pro 9-ojo aukšto viešbučio langą. Mirtis ištinka akimirksniu.
2006 metų lapkričio 30-ąją Generalinė prokuratūra nutraukia bylą dėl V.Pociūno žūties, nustačiusi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
2007 metų birželio 26-ąją žuvusiojo našlė Liudvika Pociūnienė pareiškia reikalausianti tyrimą atnaujinti, nes turi pagrįstų įtarimų, kad jos vyras buvo nužudytas. Pasirodo, prokurorai net netyrė versijos, jog V.Pociūnas galėjo būti nužudytas dėl to, kad užčiuopė Lietuvą bandančią užvaldyti grupuotę.
V.Pociūno žūtis tapo sniego gniūžte, kuri, susilipdžiusi į didžiulį kamuolį, išdraskė Valstybės saugumo departamentą, išvertė iš posto jo generalinį direktorių Arvydą Pocių ir atskleidė, kad specialiosios tarnybos bei valstybės vadovai gali būti tik marionetės, kuriomis manipuliuoja ir iš tiesų valstybę valdo šešėlyje esantys veikėjai, glaudžiai susiję su Rusijos politikos bei verslo viršūnėmis.
Visos versijos atkrito
V.Pociūno žūtis praėjusių metų vasaros pabaigoje sukėlė didžiulį rezonansą. Daugiausia dėmesio šiai nelaimei skyrė konservatoriai, su kuriais V.Pociūnas paskutiniais gyvenimo metais buvo artimai susijęs. Buvęs konservatorių lyderis europarlamentaras Vytautas Landsbergis tiesiai pareiškė, kad V.Pociūno žūtis buvo suplanuota.
V.Landsbergis teigė, kad nelaimingo atsitikimo versija visiškai neįtikina, todėl lieka tik viena alternatyva - nužudymas. “Ir, be abejo, politinis nužudymas”, - atvirai pridūrė europarlamentaras, leidęs suprasti, kad prie šio nusikaltimo gali būti prisidėjusios Baltarusijos specialiosios tarnybos.
Lietuvos žiniasklaidoje kurį laiką svarstyta versija, kad V.Pociūną nužudė baltarusių specialiosios tarnybos, greitai buvo užmiršta, nes jos nebuvo kuo pagrįsti.
V.Pociūnas, VSD ėjęs aukštas pareigas, Baltarusijoje užėmė kur kas kuklesnį postą - Lietuvos konsulate Gardine buvo atsakingas už informacinę apsaugą. Artimiems draugams karininkas guodėsi, kad dažniausiai atlikdavo ūkvedžio darbą. Kažin, ar tokia veikla užsiimantis Lietuvos pareigūnas galėjo kuo nors taip neįtikti Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, kad jos ryžtųsi jį nužudyti.
Pareigūnai bei žiniasklaida taip pat tyrė ir savižudybės versiją. Manyta, kad V.Pociūnas galėjo ranką prieš save pakelti dėl to, kad buvo prislėgtas tremties į Gardiną, blaškymosi tarp šeimos ir draugės, Lietuvos televizijos žurnalistės Joanos Lapėnienės, tačiau ši versija buvo atmesta, nes velionio artimieji ir draugai liudijo, kad mirties išvakarėse jis buvo gerai nusiteikęs, planavo artimiausius darbus ir nė žodžiu neužsiminė, kad jį slegia kokios nors problemos.
Svarbiausia versija - net netirta
Atmetę visas minėtas versijas ir V.Pociūno kambaryje viešbutyje neradę jokių grumtynių pėdsakų prokurorai nusprendė, jog V.Pociūno žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, nors iki šiol daug kam sunku suvokti, kodėl nejaunas, išsilavinęs, nors ir išgėręs žmogus naktį turi taip persisverti per palangę, kad iškristų.
Naujai aiškėjantys faktai leidžia manyti, kad saugumo karininko žūtis galėjo būti naudinga kai kuriems jo kolegoms bei su jais susijusiems Lietuvos politikams bei verslo struktūroms. Šiurpinantis sutapimas: šiomis dienomis paaiškėjo, kad VSD šių metų kovo 30-ąją prokurorą Justą Laucių, nusprendusį, jog V.Pociūno žūtis buvo nelaimingas atsitikimas, apdovanojo 2-ojo laipsnio “Nuopelnų kryžiumi”. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas žurnalistus tikino, kad J.Laucius apdovanotas už kontrabandos karaliumi vadinto Viliaus Karaliaus baudžiamąjį persekiojimą bei trijų su juo susijusių teismų pirmininkų patraukimą atsakomybėn. Šis paaiškinimas kelia daug abejonių, nes minėtos bylos teismą pasiekė 2004 metais, o J.Laucius apdovanotas tik dabar, nustatęs, kad V.Pociūnas buvo ne nužudytas, o žuvo per nelaimingą atsitikimą.
“Kauno diena” vakar išsiaiškino, jog Generalinė prokuratūra net netyrė svarbiausia tampančios versijos, jog V.Pociūnas galėjo būti nužudytas už tai, jog net ištremtas į Gardiną toliau rinko ir rengėsi paviešinti informaciją apie Lietuvą bandančią užvaldyti grupuotę.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis vakar “Kauno dienai” sakė, jog pagrindinė tyrimo kryptis buvo išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. “Buvo tiriamos žūties aplinkybės. Seimo sudarytoje komisijoje mūsų buvo klausinėjama, ar tirsime V.Pociūno paskyrimo į atitinkamas pareigas aplinkybes. Buvo atsakyta, kad tai nėra tyrimo objektas. Aišku, jeigu būtų požymiai gauti, kad paskyrimas neteisėtas, nusikalstamas, be abejo, būtume tyrę, bet tai negalėjo būti tyrimo objektu, nes nėjo kalba apie nusikalstamą veiką”, - sakė G.Jasaitis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, daugelį mėnesių tyręs VSD veiklą, nustatė, kad saugumo vadovybei itin didelę įtaką darė buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, o dabar premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška, palaikęs itin glaudžius ryšius su energetikos bendrovės “Dujotekana” vadovu Rimandu Stoniu, kurio platūs ryšiai nusidriekia net iki Rusijos valdžios ir verslo viršūnių. Saugumo pareigūnai Seimo komitetui liudijo, kad per A.Janušką VSD darbuotojai buvo verčiami dirbti “Dujotekanos” interesams. VSD pareigūnai teigė surinkę pakankamai informacijos, jog “Dujotekana”, gausiai finansuodama politines partijas bei žiniasklaidą, daro didžiulę neleistiną įtaką valstybės politiniam bei ekonominiam gyvenimui, A.Januška su R.Stoniu derindavo aukščiausių pareigūnų paskyrimus. VSD darbuotojai liudijo, jog jau buvo pasirengę paskelbti “Dujotekaną” Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacija, tačiau VSD vadovybė šias pastangas užblokavo.
Pražūtingas atvirumas
Šią savaitę Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” V.Pociūno draugas ir buvęs bendradarbis VSD, Vilniaus konservatorių lyderis Kęstutis Masiulis pareiškė, kad bičiulis jam jau prieš dvejus metus atskleidė tai, ką neseniai nustatė VSD veiklą tyręs Seimo Nacionalinio saugumo komitetas.
K.Masiulis pasakojo, kad V.Pociūnas jam jau 2005 metų rugpjūtį sakė, kad VSD vadovybė jį meta iš darbo. Pasak K.Masiulio, bičiulis jam jau tuomet pasakojo užčiuopęs pakankamai didelį tinklą žmonių, kurie veikia prieš Lietuvą, kad tie žmonės daro įtaką VSD vadovybei. Pasak K.Masiulio, būtent dėl to V.Pociūnas tapo labai nepageidaujamas ir trukdantis žmogus, kurį reikėjo išsiųsti kuo toliau. “Man jo mintys atrodė tokios neįtikėtinos, dalykai tokie baisūs, kad iš pradžių net nemaniau, kad tai rimta ir realu”, - prisiminė K.Masiulis.
Laidos vedėjas Darius Kuolys pacitavo dvi V.Pociūno prieš dvejus metus telefonu išsiųstas žinutes. 2005 metų rugsėjo 10 dieną V.Pociūnas rašė: “Mane pakišinėja, mane pakas.” 2005 metų spalio 27 dieną: “Stogas nevažiuoja. Bandysiu įrodyti, kad aš nepralaimėjau ir manau, kad kiti supras.”
Kitą kartą K.Masiulis su V.Pociūnu susitiko 2006 metų vasarą. “Mes dviese, palikę telefonus, išėjome į sodą, atsisėdome ir čia dvi valandas jis pasakojo siaubingus dalykus apie valstybės užvaldymą. Ir aš supratau, kad jis yra pakankamai ryžtingai nusiteikęs tuos dalykus stabdyti. Ryžto jis daug turėjo, bet atrodė kaip sukrėstas ir į kampą įvarytas žmogus. Man ir tada sunku buvo pripažinti tą visą informaciją. Ji buvo plati: ir apie “Itera Lietuva”, “Stella vitae” - iki “Dujotekanos” veikusias dujų bendroves, apie jų tinklus, jų įtaką žiniasklaidai ir politikams. Aš stebėjausi visišku VSD neveiklumu. Jis kalbėjo apie “Dujotekanos” galus, kurie ėjo per valstybės pareigūnus į žiniasklaidą, į politikus. Toksai voratinklis, kuris raizgė Lietuvą, ją smaugė ir bandė ją naikinti. Jis nepasitikėjo savo vadovybe ir Prezidentūra. Pas mane jis buvo atėjęs tarsi išpažinties. Jis ieškojo kontaktų su žmonėmis, kuriais dar pasitikėjo, ir aiškinosi, ką jam daryti.
Jis nebegalėjo pasikliauti nei savo darboviete, nei kertiniais politikais, o valstybė užvaldoma. Ką jam daryti? Ką daryti karininkui, matančiam tokius baisius procesus ir žinančiam, kad jo vadovybė yra į tai įvelta, kad net aukščiausi valstybės pareigūnai, valstybės vadovai taip pat gali būti įvelti. Matyt, vienintelis šiaudas, už kurio dar galima tvertis, yra spauda. Ir jis ėjo pas artimiausius draugus ieškodamas pritarimo tokiam savo keliui. Po mūsų pokalbio praėjo maždaug savaitė. Aš išvažiavau į Vokietiją ir ten būdamas sužinojau apie jo mirtį”,- prisiminė K.Masiulis.
Apie tai, kad V.Pociūnas rudenį ketina prabilti apie Lietuvą apraizgiusį korumpuotų politikų, verslininkų ir pareigūnų tinklą, Seimo komitetui liudijo ir buvę jo bendradarbiai, artimieji. Rudens V.Pociūnas nesulaukė, tačiau simboliška, jog rudenį prasidėjo VSD veiklos tyrimas ir jo sukaupta informacija apie valstybės užvaldymą ėmė sklisti į viešumą.
Ko bijojo saugumo vadovybė?
Jeigu tiesa tai, ką pasakoja K.Masiulis ir buvę V.Pociūno bendradarbiai, tampa logiškas jo išsiuntimas į Gardiną ir atsiranda keistos žūties įminimo raktas. V.Pociūno prieš dvejus metus užčiuopti VSD vadovybės, aukštų politikų ir su Rusija glaudžiai susijusių įtakingų verslininkų neskaidrūs ryšiai atrodo daug svaresnė priežastis ištremti jį iš saugumo į užsienį nei VSD vadovybės peršama mintis, jog V.Pociūnas nusprendė pasitraukti dėl asmeninių nesutarimų su savo kolegomis. Juo labiau kad po V.Pociūno išvykimo buvo išformuota valdyba, kuriai jis vadovavo, taip pat išvaikyta ir VSD kontržvalgybos vadovybė, kuri tęsė V.Pociūno pradėtus tyrimus.
Taip pat suprantami tampa ir VSD vadovų bandymai užgniaužti V.Pociūno žūties tyrimą. VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, neišlaikius nervams, paragino žiniasklaidą bei politikus “nesiknaisioti po kaulus”, nes gali paaiškėti labai nemalonių dalykų. VSD generalinis direktorius A.Pocius pats ir per tarpininkus spaudė konservatorius neinicijuoti V.Pociūno žūties tyrimo, vertė VSD kontržvalgybos vadovus neliudyti Seimo komitetui. Kai užgniaužti tyrimo nepavyko, VSD per sau ištikimą žiniasklaidą pradėjo skleisti apie velionį V.Pociūną kompromituojančią informaciją. Visuomenei buvo pamesta sensacinga V.Pociūno žūties versija, esą jis buvo girtas ir pro langą iškrito besišlapindamas. Taip pat paaiškėjo, kad iki tol idealiu šeimos žmogumi laikytas V.Pociūnas turėjo širdies draugę žurnalistę, kuri jį nuolat lankydavo Gardine, o V.Pociūno žmona taip pat artimai bendrauja su savo bendradarbiu.
Našlė tikisi tiesos
Velionio saugumo karininko našlė L.Pociūnienė vakar kreipėsi į prokurorus prašydama atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro žūties.
“Prokurorų nuomone, tarsi nebuvo už ko užsikabinti, kad būtų tiriama versija, jog mano vyro mirtis galėjo būti susijusi su darbu. Tačiau ta kalba, kurią rėžė K.Masiulis radijo laidoje, galima sakyti, duoda naujų duomenų. Reikia turėti galvoje, kad jų pokalbis įvyko likus labai mažai laiko iki mirties, gal tik kiek daugiau nei savaitei.
Tai, manau, leistų pradėti bylą nagrinėti ir šiuo aspektu. K.Masiulis pirmas turėtų būti apklaustas. Paprašiau prokuratūros, kad būtų ištirta tikimybė, jog V.Pociūno mirtis susijusi su darbu VSD”, - sakė “Kauno dienai” L.Pociūnienė. Ji mano, kad prokurorai ne iki galo atliko savo darbą.
“Advokatas pateikia baudžiamojo proceso straipsnius, pagal kuriuos byloje yra esminių trūkumų”, - teigė L.Pociūnienė.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius neatmestų jokių V.Pociūno žūties versijų, tačiau nesitiki, kad tiesa paaiškės artimiausiu metu: “Atsakymų, matyt, negausime pačiu artimiausiu metu, tačiau manau, kad tokia byla neturėtų būti įmesta į gilius stalčius, turbūt po 20 ar 30 metų kokie nors archyvai atsivers ir ką nors papildomai sužinosime.”
A.Kubilius mano, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, privertęs VSD vadovą A.Pocių atsistatydinti, tėra įžanga į būsimus tyrimus. “Manau, kad naujajam vadovui vienas uždavinių yra grąžinti ir visuomenės, ir bent jau dalies politikų pasitikėjimą VSD, ištirti iki galo visas istorijas, nebeslėpti tų pažymų, kad neliktų neatsakytų klausimų”, - teigė A.Kubilius.
Makabriška detalė
Paslaptingos V.Pociūno žūties istorija, lyg burtų lazdele mostelėjus, šiomis dienomis vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Politikai, praėjus dešimčiai mėnesių nuo saugumo karininko žūties, bando apginti jo garbę.
Seimo konservatorių frakcijos narys Saulius Pečeliūnas vakar kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno šmeižto. “Generalinė prokuratūra yra paskelbusi savo išvadas dėl VSD pareigūno V.Pociūno žūties 2006 m. rugpjūčio mėn. Breste aplinkybių. Jose iš esmės paneigiama versija, kuri buvo platinama spaudoje iki šio prokuratūros sprendimo paskelbimo, kad V.Pociūnas iškrito pro langą todėl, kad buvo neblaivus ir norėjo atlikti amoralų poelgį (nusišlapinti pro langą). Sprendžiant iš publikacijų ir pasisakymų, tokias žuvusįjį žeminančias žinias galėjo platinti VSD pareigūnai Arvydas Pocius, Dainius Dabašinskas, Darius Jurgelevičius, Audrius Penkauskas ir “Lietuvos ryto” dienraščio žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė”, - rašoma S.Pečeliūno rašte prokuratūrai. Anot Seimo nario, bent jau VSD pareigūnai negalėjo nežinoti, kad jie platina netiesą, nes VSD atstovai dalyvavo V.Pociūno žūties tyrime.
Vakar taip pat pranešta, kad Liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, Prezidentas Valdas Adamkus V.Pociūną po mirties apdovanos vienu aukščiausių valstybinių apdovanojimų - Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.V.Pociūno artimieji tikisi, kad apdovanojimas primins šmeižikų sumenkintus pareigūno nuopelnus. Tačiau ir čia yra makabriška detalė. Apdovanojimas V.Pociūnui skirtas premjero Gedimino Kirkilo teikimu. To paties G.Kirkilo, kuris VSD skandalo įkarštyje savo patarėju demonstratyviai paskyrė A.Janušką, V.Pociūno laikytą vienu svarbiausių Lietuvos valstybės užvaldymo architektų.
Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje turi būti atnaujintas, praneša Lietuvos radijas.
