Užsidegusios dujos pasiglemžė močiutę ir anūką


2005-11-24
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
Užsidegusios dujos pasiglemžė močiutę ir anūką

Tragedija Dotnuvos seniūnijos daugiabutyje priminė skaudžią tiesą: taupydami pinigus žmonės praranda gyvybę

“Gyvenu Vainotiškiuose jau trisdešimt metų, tačiau tokios tragedijos gyvenvietė dar neregėjo”, - vos tramdydama ašaras “Kauno dienai” teigė Lietuvos žemdirbystės instituto, įsikūrusio Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Akademijos miestelyje, sekretorė Elena Purauskienė.

Antradienio vidurdienį per gaisrą greta esančiame Vainotiškių kaime, kurio daugiabučiuose gyvena dauguma instituto darbuotojų, žuvo šio instituto Selekcijos skyriaus technikė Danutė Zinkevičienė bei jos jaunesnysis anūkas Lukas. Močiutei kovą būtų sukakę penkiasdešimt vieneri, anūkėliui po mėnesio - vos ketveri.

Gaisrą matė ne vienas į namus pietauti grįžtantis D.Zinkevičienės bendradarbis. Deja, padėti, kaip įtariama, užsidegusių dujų įkaite tapusiai bendradarbei ir jos anūkui, niekas nebegalėjo.

Bandydami padėti galėjo ir pakenkti

Kaip dienraščiui pasakojo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas majoras Stasys Mileris, pranešimą apie šią nelaimę jų tarnybos dispečeriai gavo iš policijos maždaug be dešimties pirma. Telefonu 112 skambino blokinio triaukščio, iš kurio pirmojo aukšto buto veržėsi dūmai, gyventojai.

Į už dvidešimties kilometrų nuo Kėdainių esančius Vainotiškius pasiųstos trys ugniagesių gelbėtojų autocisternos. Vėliau paprašyta pagalbon dar dviejų.

S.Milerio patikinimu, pirmoji autocisterna buvo įvykio vietoje po dešimties minučių. Per degančio kampinio pirmojo aukšto buto langus virto ne tik tamsūs tiršti dūmai, bet jau plaikstėsi ir atviros liepsnos liežuviai.

Trys buto langai buvo be stiklų. Juos, majoro duomenimis, išdaužė padėti likusiems degančiame bute bandę kaimynai, mėginę patekti gaisravietėn įlipę per balkoną. Tačiau, profesionalo teigimu, eilinį kartą tragedijos akivaizdoje galėjo būti padaryta lemtinga klaida.

Visi šeimos vyrai buvo darbe

Išdaužius langus kilęs skersvėjis tik dar labiau įplieskė gaisrą. Patekti į liepsnojantį butą nebegalėjo nei kaimynai, nei gaisravietėje pasirodęs buto šeimininkės vyras Jonas Zinkevičius.

Kaip dienraščiui pasakojo vietos gyventojai, nelaimės metu J.Zinkevičius buvo darbe - už trijų kilometrų nuo namų, Beržų kaime, įsikūrusioje žemės ūkio bendrovėje “Padėjėjas”. Kad dega jo butas, vyriškis sužinojo iš bendradarbių. Šie ir parvežė jį į Vainotiškius.

Iš gaisravietėje sutiktos dukters Kristinos su vyresniąja - septynmete anūke J.Zinkevičius sužinojo, kad liepsnos siaubiamame bute liko jo žmona ir mažasis anūkas. Duktė teigė palikusi juos namie ir išėjusi į netoliese esantį vaikų darželį parsivesti parengiamąją klasę lankančios vyresnėlės. Grįžtant bute jau šeimininkavo ugnis.

Kartu su tėvais bei sesers šeima gyvenantis suaugęs Zinkevičių sūnus nelaimės metu buvo išėjęs į tvartą prie gyvulių. Darbe buvo ir “Krekenavos agrofirmoje” dirbantis žentas.

Mažylis iš spąstų neištrūko

Patekti į degantį butą J.Zinkevičiui pavyko tik ugniagesiams prislopinus liepsną. Pastarieji, turintys specialius kvėpavimo aparatus, su šia užduotimi susitvarkė per dešimt minučių.

Įpuolęs butan, J.Zinkevičius pasileido į tolimiausią nuo išėjimo buto kambarį. Nuojauta senelio neapgavo: anūkėlis aptiktas sukniubęs šiame kambaryje, įsispraudęs tarp lovų. Laukan išneštas vaikas nebekvėpavo, tačiau, kol atvyks greitosios pagalbos medikai, ugniagesiai gelbėtojai dar apie dešimt minučių darė jam dirbtinį kvėpavimą.

S.Milerio žiniomis, gaivinamas mažylis lyg ir buvo pradėjęs rodyti tam tikrus gyvybės požymius. Greitosios medikai išvežė jį į Kėdainių ligoninę vildamiesi, kad vaiko gyvybę dar pavyks išgelbėti. Tačiau viltis ruseno tik iki ligoninės. Atvežus į ją konstatuota, kad mažyliui jau neįmanoma padėti.

Pirminiais duomenimis, dar ketverių neturėjęs Lukas, močiutei šeimininkaujant virtuvėje, žaidė kambaryje, kuriame ir rastas sukniubęs jau nekvėpuojantis. Ugniagesių gelbėtojų nuomone, kažin ar vaikui būtų pavykę ištrūkti iš spąstų, jeigu jis būtų ir vyresnio amžiaus: kelias iš degančio buto vedė pro virtuvę, esančią prie pat lauko durų, o joje ir buvo gaisro židinys.

Užfiksuota nemažai pažeidimų

S.Milerio duomenimis, D.Zinkevičienės kūnas aptiktas visiškai išdegusioje virtuvėje, tarp dujinės viryklės ir tamsaus kambariuko, kuriame buvo laikomas suskystintų dujų balionas. Velionės rankos, plaukai ir kakta buvo apdegę. Labiausiai - kakta.

Nors ikiteisminis šios tragedijos aplinkybių tyrimas dar tik prasidėjo, ugniagesiai gelbėtojai jau vakar galėjo atkurti numanomas jos aplinkybes. Remtasi įvykio vietos apžiūra.

“Panašu, kad gaisro židinyje atsidūrusi moteris dar bandė bėgti į tamsųjį kambariuką užsukti dujų baliono”, - dalijosi savo įtarimais Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, remdamasis velionės artimųjų prisipažinimu, kad dujų balioną jie laikė neužsuktą. Patogumo sumetimais, kad nereikėtų bėgioti pirmyn atgal į tamsųjį kambariuką.

Kad grubiai buvo pažeista ir daugiau dujinių prietaisų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, anot majoro, leidžia teigti ir kitos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos detalės.

Manoma, kad kažką verdant ant viryklės, ugnis pasigavo virš jos džiovintą pašluostę, o nuo šios liepsna persimetė į guminę žarnelę, jungusią viryklę su dujų balionu. Pastaroji, grubiai pažeidžiant dujinių prietaisų eksploatavimo taisykles, taip pat buvo pritvirtinta virš viryklės.

Pusvalandį šėlusios ugnies grobis

Daroma prielaida, kad supratusi, jog gresia sprogimas, buto šeimininkė dar bandė gelbėti situaciją, bėgdama į tamsųjį kambariuką užsukti dujų baliono. Tačiau dujos buvo greitesnės: manoma, kad smarkiai nudegusi D.Zinkevičienės kakta - moterį sukniubti privertusio dujų pliūpsnio iš pradėjusios degti jų tiekimo žarnelės žymė.

Pasak S.Milerio, žmogus gali netekti sąmonės ir nuo vieno dūmų gurkšnio. Būdamas dūmų sklidinoje patalpoje jis teoriškai netenka sąmonės per dvi minutes, o kai sukniumba, netrukus ir užtrokšta.

Ugnis medinėmis dailylentėmis iškaltoje Zinkevičių virtuvėje ėmė šeimininkauti akimirksniu. Iš virtuvės ji netruko persimesti ir į mediena iškaltą koridorių, o iš ten - į arčiausiai iš trijų kambarių buvusią svetainę.

Per dešimt minučių atvykę ugniagesiai gelbėtojai, maždaug per tiek pat laiko prislopino skersvėjų išdaužius langus bute įpliekstą liepsną, dar po dešimties minučių ji sutramdyta galutinai. Gaisro pasekmė: du žuvę žmonės, išdegusi virtuvė bei koridorius, stipriai apdegę juose ir svetainėje buvę baldai, buitinė technika, aprūkusios kitų dviejų kambarių lubos ir sienos.

Vakar Kėdainių ugniagesiai gelbėtojai guodėsi tik tuo, kad nenukentėjo nei Zinkevičių kaimynai, o jų per nelaimę, kilusią pietų pertraukos metu, į namus buvo grįžęs ne vienas, nei pastarųjų butai.

Nelaimė viena nevaikšto

Be pastogės per pusvalandį likusius žuvusiųjų artimuosius šiuo metu negyvenamame savo bute Akademijos miestelyje laikinai priglaudė Zinkevičių žento brolis.

Tragedijos sukrėsti D.Zinkevičienės bendradarbiai dienraščiui pasakojo, kad nelaimė nutiko technikei atostogaujant. Po dvi savaites trukusių atostogų kitą trečiadienį bendradarbiai jau jos laukė darbe.

Dar vienas lemtingas sutapimas - pasak Dotnuvos seniūnijos darbuotojų, prieš pat nelaimę gaisre žuvusio mažojo Luko mama pasiėmė pašalpą už abu savo vaikus.

“Taupant pinigus prarandama gyvybė”, - toks buvo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko šios tragedijos reziumė. Pareigūno duomenimis, neišsimokėdami už butų šildymą daugiabučių gyventojai dažnai ieško įvairių kitų būdų šildytis žiemą. Dažnai - savavališkų. Tai teigdamas majoras akcentavo ir kitą tragedijos vietos apžiūros metu nustatytą faktą: Zinkevičių virtuvėje ne tik eksperimentuota su dujomis, bet ir stovėjo savadarbė krosnelė. Jos vaidmuo šioje tragedijoje dar tikslinamas.

“Anksčiau mūsų tarnyba kasmet tikrindavo, kaip gyventojai laikosi priešgaisrinio saugumo taisyklių, - kaip dar vieną galimą tragedijos priežastį minėjo S.Mileris. - Deja, privatizavus butus, mes tikrinti jų nebeturime teisės, nors dėl galimos butų šeimininkų savivalės situacijos įkaitais gali būti visi jų kaimynai”.