Prekeiviai tikina, kad gyvenimas gerėja, pirkėjai šiemet perka išsijuosę ir nešykštauja

Šventinė prekyba parduotuvėse prasidėjo jau senokai, restoranuose užsakymai ypatingiems patiekalams jau taip pat priimti, tačiau tikrasis šventinio įkarščio barometras yra Žaliakalnio turgus.

Vakar į jį plaukė minios žmonių. Dalis - įprastinių pirkėjų, turguje perkantys kone kasdien. Kiti susirengia į senąją turgavietę ieškodami produktų specialiai šventiniam stalui. Daug ką pasako ir vaizdas automobilių aikštelėje - ten šalia roverių stovi “žiguliukai”.

Nuo šimto iki keturių

Miglė Genevičienė su tik trečias Velykas švęsiančiu sūneliu Roku atvažiavo iš Vilijampolės. Jiedu jau spėjo nusipirkti dažų kiaušiniams ir dairėsi krienų. “Dar pirksime įvairios mėsytės, nes jos pasirinkimas čia didžiausias”, - sako moteris. Jos apskaičiavimais, gausiai patiekalais nukrauti šventinį stalą prireiks 400 litų. Ir dar nežinia, ar pavyks visoms keturioms dienoms apsirūpinti. Gali tekti ir į prekybos centrą bėgti papildymo.

Arūnas Bernadskas su dukrele Kristina į turgavietę atkako iš Dainavos mikrorajono. “Perkam šventėms krienų, mėsytės, žinoma, kiaušinių, tikrų kaimiškų. Patinka, kad čia būna su kuo pasitarti, prekiautojai patyrę, išmanantys”, - sako vyriškis. Išlaidos priklauso nuo šeimos dydžio ir poreikių, jiems pakaksią 200 litų.

Janina Kasperavičienė eina per turgų pasiramsčiuodama lazda ir nešasi tuščią pintinę kiaušiniams. Jai iš paskos su nemenku maišu pirkinių - vyras Aleksandras. “Perkam viską, nes prie stalo sėsime su keturiais vaikais, aštuoniais anūkais ir net proanūkių jau turime. Dengiu jį senoviškai, kaip priklauso, bus ir veršienos, ir troškinių. Taip, kaip dar mano mamytė darydavo. Stengiuos, kol galiu, kaip darys mano vaikai, nežinau”, - sako senutė. Pasitarusi su vyru, nusprendžia, kad pirkiniams išleis mažiausiai šimtą litų, o reikėtų bent dviejų.

Prieš šventes netaupo

Alvydas Norkus ir jo brolienė Rūta, į Žaliakalnio turgavietę atvežantys paukštieną dar “nuo kolūkio laikų”, džiaugiasi vakar pardavę net dvylika kalakutų. 75 litus kainuojančius namie užaugintus paukščius kauniečiai perka noriai.

Dvidešimt vienerių metų Diana iš Prienų prisipažįsta jau antrus metus prekiaujanti Velykoms skirtais žalumynais. Darbuojasi mėnesį iki švenčių, o per kelias dienas gauna atlygį. Paklausta, ar uždarbio pakanka naujiems batams įsigyti, mergina patenkinta juokiasi: “Ne vien tik batams užtenka”.

Didžiausias šurmulys mėsa prekiaujančiame paviljone. Dar yra laiko vyniotinius pagaminti ir įmantresniems kepsniams paruošti. Tačiau patys populiariausi - šalto rūkymo mėsos produktai - šoninė ir kumpis. Gerai išvirti ir atvėsinti, pagardinti šviežiai tarkuotais krienais puikiai dera prie margučių. Po tokio sūriai aštraus kąsnelio vėl galima valgyti kiaušinius.

“Dažniausiai visi perka po du kilogramus. Žmonės pradėjo gyventi geriau, todėl taip smarkiai nebetaupo. Prieš šventes visi tampa išlaidūs”, - sako Violeta Bendikienė, rodydama patį populiariausią rūkytą kumpį po 13 litų už kilogramą. Šoninės galima įsigyti už 8 litus, o rūkyta nugarinė kainuoja 22 litus. Turgus yra turgus, jame kainos svyruoja keliais litais į vieną ar kitą pusę, tad labiau įgudusios šeimininkės iriasi tarp prekystalių akylai besidairydamos.

Kai trūksta ne pinigų, o laiko

Gausiam šventiniam stalui įvairius patiekalus tenka gaminti kelias paras. O jei jų nėra? Gausybę šventėms pritaikytų patiekalų galima aptikti parduotuvėse arba užsisakyti. Tie, kas laiką skaičiuoja skrupulingiau nei pinigus, iš bažnyčios ketina eiti tiesiai į restoraną. “Turime jau nemažai užsakymų. Ateis pietauti šeimos ir visos giminės. Žmonės nepageidauja ko nors specifinio, renkasi iš to, kuo garsėja mūsų virtuvė. Populiariausias žvėrienos kumpis ir nugarinė. Kilogramas šio skanėsto kainuoja 60-80 litų. Užsisako ir farširuotą žuvį, jos kilogramas - 50 litų. Šiuos patiekalus bent trisdešimčiai šeimų išsiųsime į jų namus. Kai kurie klientai prašo, kad prie patiekalų parinktume ir vyną. Tūkstantinių užsakymų nėra, tačiau po kelis šimtus litų teks mokėti visiems. Pasigaminti žvėrienos patiekalus namie yra sudėtinga ir rizika dėl rezultato didesnė. Visa kita kiekviena šeimininkė, net pasiturinti, stengiasi pasigaminti pati, įdėti dalelę savo širdies”, - sako “Medžiotojų užeigos” direktorius Ričardas Mačiulaitis.

“Rytą margučius ridensime su savo šeimų nariais. Išalkusių svečių pietums lauksime tik nuo 15 valandos. Jei neturės savų margučių, mes duosime”, - sako Šilainiuose esančios “Bernelių užeigos” administratorė Audra Stoškienė.

“Prieš Velykas turime tris kartus mažiau užsakymų šventiniams patiekalams į namus nei prieš Kalėdas. Stebimės, kad žmonės Velykoms nepageidauja veršio kumpio, o užsisako mūsų tradicinius patiekalus. Jei būtų noro, mes ir stalą serviruotume, ir namus papuoštume, ir dar aplink Kauną arkliais ar limuzinais pavežiotume”, - sako “Bernelių užeigos” gamybos vadovų kontrolierė Rūta Zenienė.