Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Testamentas, liudijantis gyvenimą
2004-09-15
Violeta GUSTAITYTĖ
Medikai ir ligoniai ragina Lietuvos gyventojus pareikšti savo valią, ar sutinka po mirties dovanoti savo organus
Donorystė suteikia gyvenimo viltį nepagydomai sergantiems ligoniams, tačiau ilgos organų transplantacijos laukiančiųjų eilės liudija, kad donorų trūksta. Vieno donoro dėka gali būti išgelbėtos net septynios gyvybės, bet Lietuvoje vis dar baiminamasi dovanoti mirusiojo organus ar audinius. Jei žmogus nepaliko raštiško sutikimo aukoti savo organus po mirties, neišsakė savo valios artimiesiems, pastariesiems sunku apsispręsti. Neretai jie baiminasi visuomenės nuomonės, nerimauja, ar pasielgs teisingai. Ligonių organizacija “Gyvastis” ir Kauno medicinos universiteto (KMU) Nefrologijos klinika Europos organų donorystės dieną surengtos akcijos metu pasakos apie donorystę, organų persodinimo operacijas. Bus galima užpildyti specialius blankus apie sutikimą po mirties tapti donoru.
Nustato gydytojų konsiliumai
Nacionalinio organų transplantacijos biuro (NOTB) duomenimis, šiuo metu vien inkstų persodinimo operacijos Lietuvoje laukia 229 ligoniai, širdies - 18, kepenų - 9, širdies-plaučių komplekso - 9, plaučių - 3.
Neretai inkstų transplantacijos tenka laukti keletą metų, o dėl ilgai trunkančios dializės gali atsirasti komplikacijų, kurios užkerta kelią inksto persodinimui.
2001 metais net 61 procentas potencialių donorų artimųjų pasipriešino donorystei. 2002 ir 2003 metais - šiek tiek mažiau: 48 ir 33 procentai. Dėl įvairių priežasčių mirusiojo artimieji nesutinka, kad organai būtų paimti transplantacijai: netiki, kad jis miręs, nepasitiki gydytojais. Kai kas galvoja, kad krikščionybė prieštarauja donorystei, nors dvasininkai jai pritaria.
“Žmonėms reikia daugiau informacijos, - teigė KMU Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė docentė Inga Arūnė Bumblytė. - Smegenų mirties nustatymas trunka 12-24 valandas. Tą daro gydytojų konsiliumai. Pirmiausiai gydytojų neurochirurgo, neurologo, reanimatologo konsiliumas nustato klinikinius smegenų mirties kriterijus, po to gali būti daroma smegenų kraujagyslių angiografija arba encefalografija (registruojami elektriniai smegenų potencialai). Tik po šių tyrimų konstatuojama smegenų mirtis, ir ligonis skelbiamas mirusiu”.
KMUK daugėja transplantacijų
Kauno medicinos universiteto klinikose pirmosios inkstų ir kepenų transplantacijos atliktos 2000 metais, širdies - 2002-aisiais. Šiuo metu Klinikose iš viso atliktos 48 inkstų, 7 širdies, 3 kepenų transplantacijos.
“Šiais metais Klinikose galėjo būti 15 donorų - tiek užregistruota smegenų mirčių. 11 donorų audiniai ir organai buvo panaudoti, 2 potencialūs donorai netiko dėl medicininių kontraindikacijų ir tik dviejų giminės nesutiko, kad organai būtų persodinti ligoniams”, - teigė KMU Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė, transplantacijos Klinikose koordinatorė Sondra Kybartienė.
Tai gana netipiškas rodiklis. Visos šalies mastu net 33 procentai potencialių donorų giminės nesutinka, kad mirusiojo organai būtų transplantuoti.
“Džiaugiamės, kad Kaune žymiai daugiau žmonių sutinka paaukoti mirusių artimųjų organus donorystei, todėl Kaune padaugėjo inkstų transplantacijų. Jei anksčiau per metus 60 inkstų transplantacijų buvo atliekama Vilniuje ir tik 8 - Kaune, tai šiemet iki rugpjūčio vidurio sostinėje atliktos 23 inkstų transplantacijos, o Kaune - 20”, - teigė KMU Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis.
Šiuo metu KMU Nefrologijos klinikoje dirba 15 nefrologų ir 10 chirurgų, pasirengusių atlikti inksto transplantacijos operaciją. Dauguma jų tam darbui rengėsi Belgijos Gento universitete.
Taupo lėšas
KMU Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas docentas Romas Mačiulaitis pažymėjo, jog transplantacija ne tik pagerina ligonių gyvenimo kokybę, bet netgi taupo visuomenės lėšas. Vieno ligonio dializavimas vienerius metus kainuoja 56 tūkstančius litų, o inksto transplantacija - 32-40 tūkstančių litų. O juk ligoniai dializuojami po keletą metų ir net daugiau nei dešimtmetį.
Kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas gali pareikšti raštu, ar jis sutinka, ar ne, kad jo audiniai ir (ar) organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai. Žmogus gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją ir užpildyti specialią formą.
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos “Gyvastis” Kauno skyriaus pirmininkė Nina Balechova tvirtina, jog tai padaryti kol kas ne taip paprasta.
“Dar nemažai gydytojų neturi specialių blankų, ima siuntinėti pas kitus gydymo įstaigos darbuotojus”, - sakė N.Balechova.
Tik per 3 tūkstančius Lietuvos gyventojų raštu pareiškė sutikimą, jog po jų mirties organai gali būti panaudoti transplantacijai. 10 žmonių yra pareiškę nesutikimą tapti donorais. Užpildyti blankai išsiųsti į Nacionalinį organų transplantacijos biurą, kuris šiuos duomenis įrašė į Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrą, o žmonės gavo donoro korteles.
Laisvės alėjoje - informacinės palapinės
“Gyvasties” Kauno skyriaus pirmininkė N.Balechova ir valdybos narės Gaiva Vilkevičienė bei Irma Juodienė gyvena su donorų inkstais. Joms visoms buvo atliktos inkstų transplantacijos. Moterys jaudinasi dėl kitų ligonių, kuriems būtinos inkstų persodinimo operacijos, bet vis dar trūksta donorų. Todėl jos kartu KMU Nefrologijos klinikos medikais rugsėjo 18-ąją Kaune organizuoja Europinę donoro dieną. Apie organų donorystę šią dieną bus kalbama daugelyje Europos šalių.
Kaune tądien bus laikomos šv. Mišios už donorus. Laisvės alėjoje, prie Soboro, ir Vilniaus gatvės pradžioje, prie Vokiečių vaistinės, nuo 10 iki 15 valandos stovės informacinės palapinės, kur norintieji galės pasikalbėti apie donorystę su ligoniais, kuriems jau persodinti inkstai. Gydytojai nefrologai paaiškins donorystės tvarką Lietuvoje, bus galima užpildyti specialų blanką - “Asmens sutikimą arba nesutikimą audinių ar organų donorystei”. Pildant reikia turėti asmens dokumentą su nuotrauka. Palapinėse norintiesiems bus matuojamas kraujospūdis, aiškinama apie pavojų susirgti inkstų liga.
