Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Temidė taiso valdininkų klaidas
2004-09-15
Gediminas STANIŠAUSKAS
Miesto Savivaldybėje vis daugiau atleistųjų iš darbo savo teises apgina teismuose
Teismų nepagrįstais pripažinti sprendimai meta šešėlį administracijos vadovams ir kelia įtarimą, kad politikų interesai turi plačius užmojus. Pastaraisiais metais Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus skirtas nuobaudas darbuotojams teismai kol kas visas pripažino nepagrįstomis.
Bylas vis pralaimi
Per pastaruosius metus Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius iš darbo atleido net kelių skyrių vedėjus. Du buvę tarnautojai teisme apgynė savo garbę, o dėl Turto skyriaus vedėjos Virginijos Žuromskaitės teisminiai ginčai tik prasidėjo, todėl jų baigtis paaiškės vėliau.
V.Žuromskaitės atleidimas yra kol kas skandalingiausias pastaraisiais mėnesiais. Mažai trūko, kad dėl jos atleidimo rugpjūčio 26 d. suskiltų Tarybos konservatorių ir liberalcentristų koalicija. Jungtinės ir Konservatorių frakcijų posėdyje rugsėjo 7 d. politikai apsikeitė gana aštriomis kalbomis. Savivaldybės administracijos direktoriaus vykdoma kadrų politika įtampos tarp politikų neišsklaidė iki šiol.
Pasak Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojos Jurgos Stankienės, pernai Savivaldybė Kauno apygardos administraciniame teisme pralaimėjo vieną bylą dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo. Šiemet tokių bylų yra septynios. Iš jų keturios jau pralaimėtos.
Susidariusios situacijos G.Buinevičius vakar nedramatizavo. “Tai parodo personalo valdymo trūkumus Savivaldybėje, - sakė jis. - Gal ir Teisės skyrius nepakankamai gerai atstovavo administracijai”.
Atlyginimą moka, bet dirbti neleidžia
Pernai rugsėjo 5-ąją iš darbo buvo atleistas Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjas Edvardas Kasparavičius. Tačiau teismo keliu jam pavyko įrodyti administracijos skirtų keturių nuobaudų, įskaitant ir atleidimą iš darbo, nepagrįstumą. Balandžio 5-ąją teismas Savivaldybę įpareigojo E.Kasparavičių gražinti į darbą bei jam išmokėti septynių mėnesių atlyginimą - daugiau kaip 30 tūkst. litų.
Iš miesto biudžeto buvo padengtos ir teismo išlaidos, įskaitant pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimą, kurį aukštesnės instancijos teismas paliko galioti.
“Tuos 30 tūkst. litų Savivaldybė man išmokėjo, bet prie tiesioginio darbo iki šiol neprileidžia”, - tikino E.Kasparavičius. Jis sakė kas mėnesį gaunąs atlyginimą, tačiau Savivaldybė nevykdo teismo nutarties ir jo negrąžina į darbą.
“Grįžti į Savivaldybę nebijau, tai administracijos vadovams turėtų būti gėda mane susitikti, o ne man jų”, - sakė E.Kasparavičius.
Apkaltino nepagrįstai
Šį balandį iš darbo buvo atleistas ir Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas, kuris iš pradžių buvo nubaustas griežtu papeikimu. Jis su nuoskauda prisimena darbą Savivaldybėje. “Nenoriu net prisiminti, nes man sveikata brangiau”, - tikino A.Vaičiūnas. Atlikus širdies operaciją, gydytojai patarė vyriškiui nebegrįžti į darbą ir apskritai pakeisti gyvenimo būdą.
Teisme savo garbę apgynęs A.Vaičiūnas “Kauno dienai” teigė tikįs teisingumu. “Antraip nebūčiau kreipęsis į teismą”, - sakė jis. Valdininkas papeikimu buvo nubaustas dėl to, kad delsė parengti Aleksoto tilto kapitalinio remonto projektą. Tačiau nei pernai, nei užpernai šioms reikmėms valstybės biudžete lėšų nebuvo numatyta.
Kauno apygardos administracinis teismas A.Vaičiūnui skirtą Savivaldybės administracijos nuobaudą pripažino nepagrįsta. Dar vienas teisminis ginčas Savivaldybę priverstų A.Vaičiūną grąžinti į darbą, tačiau vyriškis sakė to nesieksiąs. “Nesirengiu toliau kovoti”, - teigė jis. Žmogus nesieks ir iš Savivaldybės prisiteisti piniginės kompensacijos. Jis atsisakė komentuoti tuomečius santykius su Kauno miesto vadovais. “Kiekvienas turime savo privalumų ir trūkumų”, - reziumavo jis. Savivaldybės kuluaruose kalbama, jog A.Vaičiūnui pasiūlytas postas vienoje miestui priklausančioje įmonėje.
Neleido išparduoti turto
Buvę kai kurių skyrių vedėjai atskleidžia, jog Savivaldybės administracijos vadovų buvo verčiami pažeidinėti įstatymus. “Pavyzdžiui, įsakoma žodžiu parengti vieną ar kitą raštą, kuris akivaizdžiai prieštarauja įstatymams, - pasakojo E.Kasparavičius. - Užsitraukiau nemalonę, nes tokių darbų nedariau”. Panašiai kalba ir kiti buvę skyrių vedėjai. “Kauno diena” turi oficialų Turto skyriaus vedėjos V.Žuromskaitės pasirašytą raštą, kuriuo ji 2004 m. sausio 20-ąją nepritaria AB “Autrolis” ketinimams parduoti Kleboniškio poilsio bazę.
“Turto skyrius nepritaria parduoti turtą mažesne negu likutinė vertė, nes tai labai pablogintų įmonės finansinę padėtį, o tuo pačiu sumažėtų Savivaldybės, kaip pagrindinio akcininko, turtas, - teigiama rašte. - Turto vertinimo pažymoje nurodyta tik pačių pastatų vertė, neatsižvelgiant į esamą žemės sklypo dydį (sklypas virš 2 ha) ir į vietovę (Kleboniškį)”.
V.Žuromskaitė sakė, jog principingiems skyrių vedėjams atsisakius Tarybai teikti sprendimų projektus, kurie akivaizdžiai prieštarauja įstatymams, juos parengia kiti skyriai. Taip skandalingąjį “Kauno energijos” turto nuomos konkursą Tarybai pristatė ne Turto, o Energetikos skyrius. “Kauno keliams” priklausančio pastato Ašigalio gatvėje pardavimo klausimą Tarybai vėlgi pateikė ne Turto, o Komunalinio ūkio skyrius.
Buvę tarnautojai sako, jog valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai bei prokurorams Kauno miesto savivaldybėje būtų ką veikti.
Atleistųjų gali būti daugiau
Nelojalių tarnautojų atleidimo iš darbo schema pasižymi tuo, kad iš pradžių darbuotojui skiriamas papeikimas. Kad atrodytų įtikinamiau, patikrinti skyriaus vedėjo veiklą nurodoma Vidaus audito skyriui. Šis administracijos direktoriui pateikia išvadas, kad darbuotojas aplaidžiai dirbo. Tačiau, kaip minėta, kol kas teismų sprendimai yra palankūs atleistiesiems.
Tarp nelojalių tarnautojų neoficialiai jau pradedami minėti Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, Personalo skyriaus vedėja Virginija Pabijanskienė bei Teisės skyriaus vedėja Aušra Šiugždienė. Beje, pastaroji, tik grįžusi iš atostogų, - susirgo.
Paklaustas, kokie skyriai kelia daugiausia rūpesčių, G.Buinevičius vakar nurodė ne tik personalo valdymo ir atstovavimo teismuose trūkumus, bet ir statybų reikalus.
Taip pat teigiama, jog darbuotojų atleidimas gali būti susijęs su Kauno ketinimais šiais ir kitais metais panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Vien šiemet jau pateikta 20 projektų, kurių bendra vertė siekia 72,2 mln. Lt.
