Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Tarptautinės sankcijos
2004-04-20
Julius LENČIAUSKAS
Seime netrukus bus priimtas tarptautinius įsipareigojimus reguliuojantis dokumentas
Pykstasi žmonės, pykstasi ir valstybės. Jeigu piliečiai teisybės ieško teismuose, tai valstybės viena kitai pagrasina tarptautinėmis sankcijomis. Apie tokias nekarines poveikio priemones pirmoji prabilo Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo bei kitos tarptautinės organizacijos. Sankcijų būtinumą pripažįsta ir ES Taryba.
Apribojimų tikslai
Iki šiol Lietuva neturėjo specialaus įstatymo, tačiau nuo gegužės, įsijungiant į Vakarų valstybių tautų broliją, privalėsime ir mes vykdyti bendrą Sąjungos politiką ir įsipareigojimus. Todėl šiomis dienomis Seimas skubiai svarsto įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo” projektą. Ryšium su tuo reikia papildyti Baudžiamąjį bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksus.
Pristatydamas Seimui sankcijų įstatymo projektą, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pabrėžė, kad ir Lietuva turi užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus, kad nekarinės tarptautinės sankcijos valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims būtų laiku ir tinkamai įgyvendinamos. Tokios sankcijos yra viena iš pagrindinių priemonių kovojant su terorizmu bei žmogaus teisių pažeidimais. Anot ministro, šios nekarinio poveikio priemonės bus taikomos valstybėms, kurios remia terorizmą, pažeidinėja žmogaus teises ar kuriose vyksta etniniai, teritoriniai ir religiniai konfliktai. Priemonė nukreipta ir prieš neformalius teroristinius, agresyvius religinius ir karinius susivienijimus bei jų narius.
Įstatymo projekte sakoma, kad dokumentas nustato nekarinių tarptautinių sankcijų, nustatomų JT ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat ES, įgyvendinimo tvarką Lietuvoje.
Įgyvendinimo subtilybės
Ne paslaptis, kad įgyvendinant tarptautines sankcijas yra apribojama ūkinės veiklos laisvė bei žmogaus teisės, kurias garantuoja Konstitucija. Pagal mūsų Pagrindinį įstatymą, tokius apribojimus galima nustatyti tik specialiu įstatymu. Todėl ir reikalingas naujasis teisės aktas. Tačiau, matyt, ir Lietuvoje kai kuriais atvejais nebus išvengta verslo sandorių sutrukdymo, dėl to ūkio subjektams - nuostolių. Atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, šis dokumentas nenumatys nuostolių, kuriuos gali patirti fiziniai ir juridiniai asmenys, kompensavimo. Belieka viena: iš anksto ir plačiai informuoti apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir tikėtis, kad daugumos nuostolių bus išvengta.
Įstatymo projekte numatyta keletas apribojimų rūšių. Tai tarptautinės sankcijos, kurios taikomos tarptautinių organizacijų ir ES iniciatyva, ekonominės - civilinės, dvigubos paskirties prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, tranzito apribojimai. Numatomos ir finansinės sankcijos, kurių metu galima sustabdyti teisę valdyti, naudoti ir kitaip disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais. Prie valstybės politinių sankcijų priskiriama oficialių vizitų apribojimai, kelionių į ir per valstybę apribojimai, arba vykti tranzitu žmonėms, kurių atžvilgiu taikomos tarptautinės sankcijos. Numatytos ir susisiekimo, visuomeninės sankcijos bei kitokie apribojimai.
Po įstatymo priėmimo (įsigalios nuo gegužės mėnesio), Vyriausybė įpareigojama per pusmetį parengti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarką. Tam Užsienio reikalų ministerijoje, matyt, reikės įvesti naujų etatų. Ši ministerija apie sankcijų įgyvendinimą teiks informaciją Jungtinėms Tautoms, kitoms tarptautinėms organizacijoms bei ES atitinkamoms institucijoms.
Už įstatymo įgyvendinimą pagal kompetenciją bus atsakingos atitinkamos ministerijos ir žinybos. Pavyzdžiui, už ekonomines sankcijas - URM, Ūkio ministerija, Muitinės departamentas, Draudimo priežiūros komisija. Įdomu tai, kad informacijos pateikimas, pagal įstatymo vykdymą numatytoms institucijoms, bus nelaikoma tarnybinės, pramoninės, komercinės, banko paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimu. O duomenys, kurie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, institucijoms teikiami bei saugomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
