Estijos gyventojai tikina nė nepajutę Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių paramos, o jei ji ir buvo, tai labai pavėluota

Estijos sostinėje su nerimu laukiama Pergalės dienos, kurią šiandien žada triukšmingai paminėti rusakalbiai Estijos gyventojai.

Taline sutelktos didelės policijos pajėgos, o kai kur pastebėta ir kariuomenė.

Verslininkai skuba vitrinas užkalti medžio plaušo plokštėmis Taip mėginama apsaugoti turtą nuo riaušininkų.

Vitrinos užkaltos plokštėmis

Rytą Talinas panašus į bet kurį kitą Europos miestą. Pirmieji pasirodo šlavėjai ir šiukšliavežiai automobiliai.

Apie septintą valandą matyti į darbą skubantys žmonės, po kelis susispietę visuomeninio transporto stotelėse.

Tačiau kažkas šiame mieste dabar ne taip. Didžiausios Talino gatvės - Piarnu prospekte parduotuvių ir užeigų vitrinos kai kur įskilusios arba visai sudaužytos. Tai balandžio 26-27 dienos įvykių padariniai. Tūkstančiai rusakalbių tąkąrt niokojo ir plėšė Estijos sostinę.

“Nuo vandalų nukentėjo 158 parduotuvės ir kioskai, - pakeliui į viešbutį pasakojo taksistas Tomas Liebe. - Mano automobiliui jie nudaužė šoninį veidrodėlį.”

Tomas neprognozavo, kas gali dėtis Taline gegužės 9-ąją, bet tikisi ramesnių įvykių, nei buvo. Būtent šiandien rusakalbiai švęs didžiąją pergalę Antrajame pasauliniame kare.

Pasitelktos gausios policijos pajėgos

Įtampa Taline jaučiama kone kiekviename žingsnyje. Senamiestyje gausu policininkų, vaikštinėjančių grupėmis po 4-5. “Mieste sutelktos beveik visos policijos pajėgos, - pasakojo Tomas. - Šiąnakt savo akimis mačiau apie dešimties mašinų koloną. Važiavo kareiviai. Jie turbūt padės policijai užtikrinti saugumą.”

Kariuomenės įsikišimą į galimus įvykius Estijos vyriausybė iki šiol neigė. Kalbėta, kad turėtų pakakti policijos pajėgų. Bet kokie bandymai pasikalbėti su policininkais “Kauno dienai” baigėsi atsakymu: “Be komentarų.” Taip su žurnalistais paprastai kalba kariškiai.

Policininkai suka ratus senamiesčio gatvėmis. Kas kelios minutės tam tikromis vietomis pravažiuoja policijos patruliai. Jų stiklai sutvirtinti plėvele, kad riaušininkams būtų sunkiau juos išdaužti. Galimiems pažeidėjams policija kol kas demonstruoja jėgą, o riaušininkais Taline įvardijami tik rusakalbiai gyventojai. Susidaro įspūdis, kad balandžio pabaigoje sudegė visi tiltai tarp šių tautų.

Rengiasi galimiems išpuoliams

Senamiesčio užeigose dirbantys estai pastebi, kad pastaruoju metu Taline padaugėjo turistų. Balandžio neramumų žymės juos traukia labiau nei architektūros paminklai. Nesudėtinga pastebėti, kaip grupės keliautojų fotografuoja išdaužtas vitrinas. Nemažai vitrinų uždengtos medžio plaušo plokštėmis. Ne tik brangių prekių ir suvenyrų parduotuvių, bet ir vaistinių, knygynų savininkai mėgina apsidrausti nuo to, kas gali vykti šiandien.

Ant tokių parduotuvių paprastai užrašoma, kad jos dirba, nes priešingu atveju galima pagalvoti, kad jas ištiko bankrotas.

“Nemanau, kad pasikartos neramumai, bet reikia apsidrausti”, - kalbėjo suvenyrais prekiaujantis Ainas.

Šiuo metu jau ir saugos tarnybos neatsigina klientų. Žmonės stengiasi apsaugoti savo turtą.

Alkoholiu neprekiaujama

“Nereikėjo Andruso Ansipo vyriausybei liesti Bronzinio kario statulos, - sakė tabaku prekiaujanti Olga. - Juk buvo galima statulą iškelti po gegužės 9-osios.” Ji pasakojo nė kiek nebijojusi vanadalų, nors jie ir išdaužė kiosko langą. Moteris apgailestavo, kad gegužės 8-9 dienomis valdžia uždraudė prekiauti alkoholiu. “Gali būti, kad juo neprekiausime ir gegužės 10-ąją”, - svarstė Olga.

Jos kolegė Svetlana buvo kategoriškesnė.

“Statula, galima sakyti, buvo paskutinis lašas, perpildęs rusų kantrybės taurę. Mes buvome engiami tiek metų, kad jaunajai kartai trūko kantrybė”, - sakė Svetlana. Riaušes, pasak jos, kėlė ir estai. Esą neramumų naktį jų tarp sulaikytųjų buvo apie 25 proc. Tačiau estų ir rusų tarpusavio nesupratimas slypi, atrodo, kur kas giliau.

Paminklas tapo simboliu

Vakar karių kapinėse, kur buvo perkeltas Bronzinis karys, Europos Sąjungos diplomatai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas. Šioje ceremonijoje atsisakė dalyvauti Rusijos Federacijos atstovai.

Čia nesimatė ir rusakalbių visuomeninės organizacijos “Nakties sargyba” atstovų. Jie siekia Estijos vyriausybės atstatydinimo.

“Kai Estijos vyriausybė pradėjo kovoti su mirusiaisiais, Bronzinį karį iškeliant į karių kapines, rusai pajuto, kad toliau žemintis jie negali, - sakė Vladimiras. - Žinote, net aš, kuris esu įsitvirtinęs šioje visuomenėje, per 20 metų beveik patikėjau, kad esu antrarūšis žmogus.” Jis aiškino, kad net tie rusai, kurie anksčiau nelankė jokių kapų, šiuo metu eina į kapines ir pagerbia žuvusius sovietinius karius. “Tai mėginimas kovoti su sistema, kuri nesiskaito su rusakalbių teisėmis”, - sakė Vladimiras.

Jo žmona Natalija pripažino bijanti, kad po komentarų televizijai ir laikraščiams Vladimiras gali netekti darbo. Natalija niekur nedirba ir neturi pilietybės, nes neišlaikė estų kalbos egzamino. Kaip manoma, tokių asmenų, kurie neturi pilietybės, Estijoje yra apie 30 tūkstančių.

Tautinė priešprieša paaštrėjusi

Vladimiras ir Natalija Lemitai prie Bronzinio kario paminklo vieninteliai atėjo ryšėdami Georgijaus juosteles. “Estijoje sovietinė atributika uždrausta, bet Georgijaus juostelė atsirado kur kas anksčiau, nei įvyko Antrasis pasaulinis karas”, - sakė Vladimiras.

Būtent šias juosteles siūloma uždėti ant kaklo tiems, kam jos nepatinka, ir stipriau jas užveržti. Tokių komentarų gausu Estijos interneto svetainėse. Tai tik patvirtina, kad susipriešinimas tarp rusų ir estų yra padidėjęs.

Lemitų šeima neabejoja, kad šiandien karių kapinėse Bronzinis karys paskęs gėlių jūroje. Georgijaus juosteles - Pergalės dienos atributą - šeima tikino gavusi iš Maskvos, nes jų Taline neįmanoma rasti pirkti.

Rusai pripažįsta, kad Talinas buvo plėšiamas, bet šį faktą jiems užgožia jų padėtis Estijoje. “Savo ruožtu estai tikina, kad jei rusai nesugeba išmokti estų kalbos, jie negali būti Estijos piliečiais.

Siūlo uždrausti rusiškus kanalus

“Neramumus išprovokavo Maskva, - sakė vienoje kavinių dirbanti estė Kristina. - Iš Rusijos propagandos susidaro įspūdis, kad Rusija gyvena sovietmečio nuotaikomis. Gal ji vėl siekia išplėsti savo valdas, kad turėtų tiesioginį priėjimą prie Baltijos jūros.”

Kristinos įsitikinimu, reikėtų uždrausti retransliuoti Estijoje Rusijos televizijų kanalus, nes jie tik skatina dar didesnę nesantaiką, kuri susidarė per pastarąsias savaites.

Gali būti, kad gegužės 9-oji Taline bus rami ir be didesnių incidentų. Tačiau santykiai tarp abiejų tautų yra nenormalūs.

Rusų netenkina tokia integracija į visuomenę, kokią jiems siūlo Estijos vyriausybė. Savo ruožtu Estija drąsiai ir be skrupulų žada nenuolaidžiauti sovietinės santvarkos gerbėjams.

Be kita ko, nė vienas “Kauno dienos” užkalbintas estas nepajuto lemtingomis dienomis Lietuvos ir kitų valstybių paramos. Ji, kaip sako estai, gal ir buvo, bet labai pavėluota.