T.Žemaitis olimpinių vizijų dar nekuria
2007-06-18
Dovilė KAMARAUSKIENĖ
Kelialapį į Pekiną iškovojęs penkiakovininkas kol kas stengiasi negalvoti, kad žaidynėse gali būti tik žiūrovu
Leisdamas kelias sąžiningai uždirbtų atostogų dienas su antrus metus skaičiuojančiu sūnumi Matu, penkiakovininkas Tadas Žemaitis tyliai pagalvoja, kad jo gyvenimas staiga ir netikėtai pasikeitė. 29 metų kaunietis prieš savaitę Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate užėmė penktąją vietą ir iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes.
Niekas netikėjo, net pats T.Žemaitis, kad jis už savo nugaros paliks tituluotus komandos draugus ir pirmasis įšoks į Pekino traukinį. Iki šiol buvęs tarsi trečiuoju penkiakovininkų šeimos broliu, Europos čempionate Tadas staiga tapo kone šeimos galva.
Vienai šaliai - dvi vietos
“Kauno diena” jau rašė, kad prieš savaitę Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate kaunietis Tadas Žemaitis užėmė penktąją vietą ir pirmasis iš šalies penkiakovininkų pelnė olimpinį kelialapį. Tai - antrasis svarus T.Žemaičio laimėjimas per truputį daugiau nei pusmetį. Lapkritį kartu su komandos draugais Andrejumi Zadneprovskiu ir Edvinu Krungolcu jie tapo pasaulio čempionais komandų įskaitoje.
Vis dėlto dar liko tikimybė, kad kaunietis Pekino žaidynėse nestartuos. Vienai šaliai olimpiadoje gali atstovauti ne daugiau kaip du atletai. Jeigu olimpinius kelialapius iškovos ir Andrejus Zadneprovskis bei Edvinas Krungolcas, kurie jų vyks į žaidynes, nuspręs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF). Taip “Kauno dienai” tvirtino LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
“Jeigu reikės atrinkti du iš trijų ar keturių sportininkų, priimdami sprendimą atsižvelgsime į penkiakovininkų sportinę formą ir jų galimybes kovoti dėl medalių.
Tačiau bet kokiu atveju pasistengsime nuvežti į olimpiadą sportininką, kuris turėjo kelialapį, bet negalėjo juo pasinaudoti, kad bent pamatytų olimpines kovas”, - žadėjo V.Kalininas. Jis neneigė, kad labiau tiki tituluotų A.Zadneprovskio ir E.Krungolco galimybėmis, tačiau šiems patyrusiems sportininkams teks išlaikyti milžinišką konkurenciją kovojant dėl teisės startuoti 2008 metų olimpinėse žaidynėse.
Tačiau kad ir kas atsitiktų per ateinančius metus, iškovotas kelialapis į Pekiną gerokai pakeis T.Žemaičio gyvenimą, nes jis automatiškai pateko į pirmąjį olimpiečių sąrašą.
Atsakomybės našta neslėgė
- Tadai, ar jau apsipratote su mintimi, kad turite olimpinį kelialapį? - “Kauno diena” paklausė T.Žemaičio.
- Taip, tik kol kas neaišku, ar juo pasinaudosiu. Tai paaiškės ateityje. Bet dabar visiškai apie tai negalvoju. Kaip bus, taip bus.
- Kas Jums padėjo pasiekti tokį rezultatą tada, kai konkurencija dėl varžybų svarbos buvo milžiniška?
- Negaliu tiksliai pasakyti, pats neieškojau tokio atsakymo. Stengiausi daryti tai, ką galiu, ką sugebu ir kam buvau pasirengęs. Kai man sako, kad pasistengčiau, aš atsakau, kad darau, ką galiu, o kaip pavyksta, tai jau kitas klausimas. Psichologiškai taip pat nebuvo kažkokio išskirtinio nusiteikimo, pasirengimas Europos čempionatui vyko taip pat, kaip ir ankstesniais metais. Tik šįkart galutinis rezultatas buvo geresnis.
Aš daugiausia tikėjausi iš komandinių varžybų. Todėl kai įveikiau pusfinalio barjerą, o Edvinas ir Andrejus į finalą nepateko, nusiminiau. Kai visi trys patenkame į finalą, tuomet galime tikėtis medalių komandų įskaitoje. Todėl buvau nusivylęs, o apie tai, kad galiu pats kovoti dėl aukštų vietų ir olimpinio kelialapio, tuo metu net nepagalvojau. Tačiau nejausdamas atsakomybės už komandos rezultatus, aš į startą stojau be papildomos psichologinės įtampos. Turbūt tai ir padėjo man iškovoti penktąją vietą. Nuo pat pirmosios šaudymo rungties man neblogai sekėsi, išvengiau man būdingų problemų fechtuojantis ir tuomet jau supratau, kad viskas - mano rankose.
Šiuolaikinėje penkiakovėje, norint laimėti, reikia stabiliai gerai kovoti visose rungtyse. Europos čempionate man pirmą kartą tai pavyko padaryti, nors jokių rekordinių asmeninių rezultatų nepasiekiau. Gal tik geriau nei įprastai fechtavausi.
Kelialapis svarbiau už medalį
- Nuo bronzos medalio Jus skyrė tik 28 taškai. Ko pritrūko, kad jį iškovotumėte?
- Geresnio rezultato jojant. Jeigu nors truputį geriau būčiau jojęs, būčiau pelnęs ir medalį. Žodžiu, nuo bronzos, kurią iškovojo olimpinis čempionas Aleksejus Moisejevas, mane skyrė 5-6 sekundės bėgime, kurios šiuolaikinėje penkiakovėje reiškia labai nedaug.
Tačiau aš dėl to labai neišgyvenau, nes man svarbiau buvo tai, kad patekęs į pirmąjį aštuntuką aš iškovosiu olimpinį kelialapį. Nors dar nežinau, ar juo galėsiu pasinaudoti, tačiau pats šiuo laimėjimu labai džiaugiuosi. Pirmąja galimybe laimėti bilietą į Pekiną pasinaudojo tik aštuoni Europos penkiakovininkai ir tik iš keturių šalių, o aš buvau vienas iš jų. Smagu. Be to, medalį iškovojome estafetės varžybose.
- Ar komandos draugai, su kuriais dabar tapote ir konkurentai, pasveikino Jus?
- Žinoma. Ir Edvinas, ir Justinas (Kinderis - red.). Tik su Andrejumi neteko kalbėti, nes jo jau nebuvo. Po nesėkmės pusfinalyje jis išvyko namo, nes iš anksto buvo nutarta, kad estafetėje jis nestartuos. Jeigu atvirai, beveik neabejoju, kad Edvinas ir Andrejus taip pat iškovos kelialapius į olimpiadą.
- Taip ramiai apie tai kalbate?
- Jų rezultatai nuo manęs juk nepriklausys, tačiau aš pats, be abejo, kovosiu pasaulio čempionate, kad išsaugočiau savo laimėjimą. Kas žino, gal man ir vėl pavyks kurį nors aplenkti? Juk tai yra sportas. Labai svarbu, kad išvengčiau traumų, nes jos man gerokai apkartino sportinę karjerą. Dėl traumų esu praradęs mažiausiai dvejus metus.
- Jūs niekada nespindėjote dideliu pasitikėjimu savo jėgomis. Turbūt jautėte, kad niekas iš Jūsų taip pat nelaukė didelės sėkmės?
- Galbūt, bet man dėl to tik lengviau varžybose buvo. Manau, didžiulė atsakomybė, kai visi iš tavęs laukia tik pergalės, gali pakišti koją. Gal taip atsitiko ir mūsų komandos lyderiams, nors atrodo, kad jie didelio psichologinio spaudimo ir nejaučia, per daugelį metų prie to yra įpratę.
Gaus olimpinę stipendiją
- Regis, sėkmė Europos čempionate įkvėps Jums daugiau pasitikėjimo?
- Ateitis parodys. Dabar anksti apie tai kalbėti, nors išbandyti jėgas olimpiadoje labai norėčiau.
- Dar neaišku, ar tikrai galėsite pasinaudoti teise dalyvauti olimpiadoje, tačiau iškovotas kelialapis į Pekiną jau dabar turėtų šiek tiek pakeisti Jūsų gyvenimą?
- Būsiu įtrauktas į pirmąjį olimpinės rinktinės sąrašą, gausiu stipendiją. O šiaip, kaip buvau profesionalas, taip ir liksiu, atstovausiu pasaulio kariškių čempionatuose, nes mane remia kariuomenė.
