Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sveikintina iniciatyva
2005-11-26
Vyriausybė ir Seimas turėtų atsižvelgti į 23 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų peticiją
Tvirtai ir neabejodama remiu peticiją, kuria 23 nevyriausybinės organizacijos ragina Vyriausybę ir Seimą užtikrinti, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu 2007-2013 metais Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos mūsų valstybėje būtų skirstomos skaidriai ir ne mažiau nei 10 proc. jų būtų skirta švietimui, mokslo plėtrai ir žinių visuomenės kūrimui.
Konkurencinis spaudimas - milžiniškas
Prieš tapdama Europos Parlamento nare, dirbau Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekane, šio universiteto dėstytoja, dar prieš tai - ES politikos ir valdymo instituto direktore. Lietuvos mokslo panorama, desperatiški bandymai gauti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, apskritai universitetų finansavimui, išjudinti žinių ekonomikos idėją buvo ir yra kaip ant delno. Kaip, beje, ir valdžios abejingumas, nesuvokimas, kas yra ta žiniomis grindžiama visuomenė.
Manau, jog daugelis valdžios žmonių įsivaizduoja, kad tai viso labo kokia nors kompiuterizacija: nupirkime kiekvienam po kompiuterį, išmokykime juo naudotis, ir turėsime žinių visuomenę. Deja, taip nėra.
Lietuvos mokslui, universitetams tenka atlaikyti milžinišką konkurencinį spaudimą, grumtis ne tik Europos, bet viso pasaulio mokslo erdvėje. Sienos atviros, Lietuvos mokslininkai gali išvykti dirbti ten, kur mokslo tyrimams skiriamas daug didesnis dėmesys. Lietuvos jaunimas taip pat gali rinktis bet kurį pasaulio universitetą pagal savo norus ir tėvų kišenę. Taigi, tęsdami šiandieninę politiką, rizikuojame likti be universitetų, nes be valstybės paramos, tegul ir iš ES biudžeto, jie tiesiog uždus.
Prioritetus reikia peržiūrėti
Esu įsitikinusi, kad Lietuva turi peržiūrėti savo 2007-2013 m. prioritetus, ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, žemės ūkis ar Kaliningrado srities plėtra, kad ir kokie svarbūs jie būtų, negali užgožti daug svarbesnių dalykų, t.y. investicijų į mokslo plėtrą ir tyrimus, švietimą, žinių visuomenę, nes būtent jie nulems Lietuvos ateities plėtros galimybes ir mūsų valstybės konkurencingumą. Čia dar pridėčiau paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, jų tarpusavio ryšio su universitetais stiprinimą, nes būtent smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro per 90 proc. visų ES verslo įmonių, yra bendrijos ūkio pagrindas.
Turėtų nuspręsti patys regionai
Negaliu nepaminėti ir dar vieno svarbaus momento: bent 20 proc. ES struktūrinių fondų lėšų naujuoju finansiniu laikotarpiu reikėtų atiduoti skirstyti patiems Lietuvos regionams. Jie turi pakankamai administracinių gebėjimų, ir per Regionų plėtros tarybas patys galėtų nuspręsti, kurie to regiono projektai būtų finansuojami 2007 metais, kurie - 2008 ir taip toliau.
Antraip skirtumai tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų ne mažės, o tik didės, kas vyksta ir dabar, naudojant 2004-2006 m. laikotarpiui suderėtas ES struktūrinių fondų lėšas. Tuo tarpu net artimiausios mūsų kaimynės - Lenkija, Latvija ir kitos naujosios ES valstybės narės elgiasi kitaip: regionams ten sugebėta skirti ir daugiau dėmesio, ir lėšų.
Vyriausybės socialinių ir ekonominių partnerių, t.y. savivaldybių, apskričių, verslo, universitetų, ūkininkų asociacijų, kitų asocijuotų struktūrų dalyvavimas formuluojant naujojo finansinio laikotarpio 2007-2013 m. Lietuvos plėtros prioritetus, numatant iš ES struktūrinių fondų finansuotinas veiklas negali būti tik formalus, popierinis.
Visuomenė, jos grupės, asociacijos turi būti efektyviai įtrauktos į šį darbą. ES ieško būdų, kaip įtraukti piliečius ne tik į sprendimų priėmimo, bet ir išankstinių konsultacijų procesą, ir Lietuva čia negali būti atsilikėlė.
Vyriausybė ir Seimas turėtų sveikinti šią pilietinę iniciatyvą, nes tik piliečių dalyvavimas priimant sprendimus gali suteikti galimybę pasiekti, kad piliečiai pasitikėtų valdžia, t.y. Vyriausybe, Seimu, politinėmis partijomis, o to Lietuvai šiandien ypatingai reikia.
