Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Svarbiausias taikinys - pensininkai
2004-09-15
Dainoras LUKAS
Jiems sunku pasirinkti rinkimų favoritus, nes visos pagrindinės partijos skelbiasi didinsiančios pensijas
Prieš Seimo rinkimus visos į Seimą realiai pretenduojančios partijos pažadėjo didinti pensijas. Kai kurios net įvardijo konkrečias sumas ir datas. Ekonomikos ekspertai sutinka, kad pensijas įmanoma didinti, tačiau siūlo į galimus procesus žvelgti plačiau.
Pažadų - į valias
Ką pensininkams žada pagrindinės partijos, kurios, remiantis apklausų duomenimis, turi realiausias galimybes laimėti vietų Seime? Galima manyti, kad bet kurią iš jų pasirinkę pensininkai, neprašaus pro šalį, o jų pensijos neišvengiamai tik didės.
Darbo partija numato pasiekti, kad antraisiais partijos buvimo valdžioje metais vidutinės pensijos padidėtų 40 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Naujosios sąjungos (NS) koalicija rinkimų programoje įsipareigoja pasiekti, kad 2008 metais vidutinė senatvės pensija būtų 650 litų.
Tėvynės Sąjunga tikisi per 4 metus senatvės ir invalidumo pensiją padidinti 1,5 karto. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga žada keisti pensijų nustatymo tvarką ir jas didinti neatsiliekant nuo ekonomikos augimo. “Vidutinę pensiją priartinsime iki 50 proc. ir daugiau nuo vidutinės algos”, - teigiama programoje. Tai taip pat ketinama padaryti per ketverius metus.
Tik Liberalų ir centro sąjunga nieko konkretaus pensininkams nežada. Minima tik tiek, kad pensijos dydis turėtų labiau priklausyti nuo gautų pajamų.
Renka parašus referendumui
Rolando Pakso koalicija “Už tvarką ir teisingumą” pensinio amžiaus rinkėjus ketina patraukti pasiūliusi rinkti parašus už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl pensijų padidinimo. Norima reikalauti, kad pensijos būtų ne mažesnės kaip 4/5 minimalios algos. Dabar tai būtų 400 litų, nes minimali alga - 500 litų.
Pakalbinus Kaune jau pasirašiusius žmones, paaiškėjo, kad pašnekovai ir taip gauna apie 400 litų dydžio pensiją, o kai kurie - ir daugiau. Jau 30 metų Kaune gyvenantis Robertas Akopianas taip pat pasirašė už pensijų didinimą. Jam mokama 400 litų pensija. “To neužtenka, ieškausi papildomo darbo. Jei gaučiau bent 700 litų - būtų gerai. Man nesvarbu, ką žada politikai, į rinkimus neisiu. Lietuva jau dešimt metų laisva, kas gero padaryta per tą laiką?” - retoriškai klausė vyriškis.
Vidmantas Majauskas taip pat pasirašė, nors jam iki pensijos dar daugiau kaip 10 metų. “Matau, kaip pensininkai gyvena. Kaip aš galėčiau nepritarti pensijų didinimui?” - stebėjosi jis.
Vidai Simovičienei mokama 395 litų invalidumo pensija. “Žinoma, kad tiek neužtenka. Todėl dar dirbu draudimo agente. Jei gaučiau apie 1000 litų - tikrai niekam nesiskųsčiau. Labai mažas pensijas gauna tie, kurie anksčiau nieko nedirbo, tinginiavo”, - mano ji.
Moteris sakė nežinanti, ar eis balsuoti. “Iš visų politikų nesu nusivylusi tik Valdu Adamkumi. Visi kiti man atrodo nerimti ir nesąžiningi”, - sakė V.Simovičienė.
Staigus didinimas sukeltų krizę
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė “Kauno dienai” sakė, jog negalima vienareikšmiškai teigti, jog pensijos didės, nepriklausomai nuo to, kas laimės Seimo rinkimus.
“Pensiją sudaro bazinė ir papildoma pensijos. Papildoma pensija priklauso nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų, o jos - nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai kinta. Jei ekonomika auga, didėja atlyginimai, išauga ir pensija. Bazinė pensija - sutartinis dydis, kurį galima keisti politiniu sprendimu. Tai galima daryti ir nesant ekonomikos augimui. Didinant bazinę pensiją, jos lygėja. Bazinės pensijos didinimas nukreiptas į skurdžiausius sluoksnius. Yra ir daugiau galimybių didinti socialines išmokas”, - sakė G.Steponavičienė.
Anot jos, pensininkai turėtų pagalvoti ne tik apie save, bet ir savo vaikus. “Staigus pensijų didinimas sukeltų krizę ateityje. Verks ta Vyriausybė, kuri bus valdžioje, kai biudžetas bus nevykdomas ir teks skolintis. Įsipareigojimus reikės vykdyti, nes neįsivaizduoju, kad kuri nors Vyriausybė ryžtųsi mažinti pensijas”, - teigė G.Steponavičienė.
Lietuvoje pensijas gauna apie 843 tūkstančiai asmenų. Iš jų apie 600 tūkst. yra senatvės pensijų gavėjų, 202 tūkst. neįgaliųjų ir 41 tūkst. našlaičių.
