Svajonių šalis už vizų užtvaros


2004-06-11
Giedrė BUDVYTIENĖ
Svajonių šalis už vizų užtvaros

Trečdalis į JAV norinčių išvykti lietuvių negauna vizų, nes neįrodo tvirtų ryšių su Lietuva

Nepasiturintys, jauni, nesusituokę ar vieniši žmonės turi mažai šansų patekti į JAV.

Jiems retai pavyksta įrodyti konsulinei tarnybai, kad su tėvyne juos riša tvirti saitai ir jie nepasiliks JAV. Tokiu tankiu filtru siekiama užkirsti kelią nelegaliai emigracijai. Tačiau daugelio siekiančių nelegaliai įsitvirtinti JAV tai nesulaiko.

Apytikriai pusė gavusiųjų vizas laiku negrįžta iš Amerikos, o aplankyti artimuosius, apžiūrėti šalį ar atostogauti susirengę žmonės lieka už borto. Nepaisant to, švelninti ar keisti reikalavimų nesirengiama.

Prieš nosį užtrenkė duris

Vakar rytą prie JAV ambasados Svetlana Brazienė lūkuriavo brolienės, kuri buvo užėjusi vizos. “Aš prieš 8 metus laimėjau žaliąją kortelę ir išvykau į JAV, Denverį. Pernai gavau JAV pilietybę. Šiuo metu Lietuvoje atostogauju ir noriu grįždama parsivežti paviešėti 70 metų amžiaus mamą. Jai keliauti vienai pavojinga, todėl pakviečiau kartu vykti brolio žmoną”, - pasakoja moteris.

Jos pensininkei mamai be didelio vargo viza buvo išduota 10 metų. Tačiau brolienė vizos negavo prieš dvejus metus. Negavo ir vakar. “Liepė ateiti po savaitės. Bet supratau, kad vilties mažai. Geriau jau būtų iš karto pasakę, kad neduos. Kam dar varinėti pirmyn atgal?” - guodėsi susirūpinusi pašnekovė, nenorėjusi skelbti pavardės.

Jos teigimu, vicekonsului užkliuvo tai, kad ji neturi sąskaitos banke, taip pat pakankamai lėšų kelionei ir išlaikymui. “Mano visi pinigai dirba, yra investuoti. Turiu įvairių įmonių akcijų. Kam man juos banke laikyti? Aišku, aš galiu atsidaryti sąskaitą vien dėl to, kad to reikia vizai gauti. Kita vertus, juk vykstu pas gimines aplankyti jų, jie mane ir išlaikys”, - svarstė moteris. Ji piktinosi, kad negalėjo susišnekėti su ambasados darbuotoju, nes nemoka anglų kalbos, o vertėjo nebuvo.

Lengviau turintiesiems darbą

Kaunietis Egidijus Kasiulevičius iš ambasados išėjo šypsodamasis. Jis be vargo gavo tranzitinę JAV vizą. “Jokių problemų neiškilo, nes turiu darbą. Jau 7 metus dirbu kruizinių laivų kompanijoje “Royal Caribean International” ir visuomet gaudavau vizą”, - neslėpė džiaugsmo vaikinas. Penkeriems metams šios šalies vizą gavo ir Olivija Talušienė iš Klaipėdos, irgi dirbanti kruiziniuose šios šalies laivuose.

Nesunku JAV vizą gauti studentams, kurie vyksta į šią šalį padirbėti per kultūrinių mainų programas ar studijuoti. Tačiau dalis šiuo keliu legaliai į JAV išvykusių jaunuolių ten lieka ilgesniam laikui ir dirba nelegaliai. JAV nesunku gauti vizą mokslui. Ji įgalina ne tik mokytis, bet ir dirbti 20 valandų per savaitę.

Studentas Vilmantas praėjusią vasarą išvyko į JAV 4 mėnesiams padirbėti viename šios šalies pramogų parkų. Tačiau rudenį jis nusprendė namo negrįžti. Gavo vizą mokymuisi ir visus metus mokėsi anglų kalbos. Kartu ir dirbo - kavinėse, parduotuvėse.

Taip padirbėti jis planuoja ir šią vasarą, o rudenį bandys gauti paskolą ir tęsti Lietuvoje pradėtas studijas viename JAV universitetų. Jas baigęs tikisi susirasti darbą, kad galėtų grąžinti paskolą. Į tėvynę jaunuolis kol kas grįžti negalvoja. Tokį kelią įsitvirtinti JAV legaliai renkasi ne vienas lietuvis studentas.

Griežta atranka

JAV ambasados konsulinio skyriaus darbuotojai labai atidžiai tikrina kiekvieną, kuris prašo JAV vizos, jo pateiktą informaciją.

Prieš dvejus metus ambasada buvo įsipainiojusi į skandalą. Paaiškėjo, kad ji yra sudariusi sutartis su duomenų apie Lietuvos piliečius valdytojais, tarp kurių yra ir “Sodra”, kai kurios kitos įstaigos. Iš jų gauti duomenys lyginami su pateiktais vizų prašančių žmonių.

Tam, kad galėtų disponuoti šia informacija, reikalingas asmens sutikimas. Tačiau jie apie tai nieko nežinojo, o tai yra įstatymų pažeidimas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija žadėjo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo “Sodros” pareigūnams, nes jie teikė duomenis nepaisydami šios nuostatos.

Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje Stefenas D.Mulas pripažįsta, kad po rugsėjo vienuoliktosios įvykių JAV vizą gauti Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tapo sudėtingiau. Ambasadorius įtikinėja, kad, nepaisant to, didžioji dauguma vizų prašančių lietuvių ją gauna.

Deja, kaip rodo statistiniai duomenys, 30 proc. prašymų iš 15 tūkst. pateiktų pernai, buvo atmesta. Tai tikrai nėra mažuma. Ambasados konsulės Rutos D.Elvikis teigimu, ypač sunku gauti turistinę vizą. Jos prašantysis turi įrodyti, kad turi lėšų kelionei, pragyvenimui viešnagės JAV metu, laiku grįš namo.

Pasak konsulės, prieš dvejus metus tarp lietuvaičių itin populiari buvo “Au Pair” vaikų priežiūros programa. Tačiau atlikus vidinį tyrimą paaiškėjo, kad tik 20 proc. pagal ją išvykusiųjų grįžta laiku. Kiti lieka dirbti nelegaliai, todėl atrankos kriterijai dalyvaujantiems šioje programoje buvo stipriai sugriežtinti. Iš išvykstančių pagal kitą populiarią tarp studentų programą - “Work and travel” laiku grįžta apie 90 proc. Pagal šią programą kasmet išduodama per 3 tūkst. vizų.

Įtakos turi ir gyvenamoji vieta

R.D.Elvikis sako, kad atrankos kriterijai, kam duoti vizą, o kam ne, yra labai individualūs. Reikšmės gali turėti ir gyvenamoji vieta. Jei tame mieste ar regione aukštas nedarbo lygis, labai tikėtina, kad asmens tikslas yra nelegaliai įsidarbinti JAV. Todėl, pavyzdžiui, alytiškiams, šiame mieste užsidarius kelioms įmonėms, JAV vizą gauti gali būti sunkiau.

Ambasados darbuotojai aiškinasi, kokie asmenys negrįžo į Lietuvą, kodėl jie pažeidė vizų režimą, koks buvo nurodytas kelionės tikslas ir daromos išvados, į kurias atsižvelgiama išduodant vizas kitiems. “Turime duomenų, kad nemažai lietuvių, kurie vyksta su turistinėmis vizomis, nelegaliai dirba po 3 mėnesius ar net pusmetį. Daug tokių atvejų pasitaiko ir mano gimtojoje Čikagoje. Čia per metus apie 1 tūkst. lietuvių pašalinama iš nelegalių darbo vietų. Laiku į Lietuvą negrįžta apie 40 - 50 proc. gavusiųjų turistines vizas”, - teigia R.D.Elvikis. Ji tikina, kad negavę vizų asmenys būna nepatenkinti ir tuomet kaltina konsulinius darbuotojus visokiais nebūtais dalykais, nors jiems ir stengiamasi paaiškinti neigiamo atsakymo motyvus.

Teks kentėti dar 2 metus

“Kol lietuviai piktnaudžiaus vizomis, apie bevizį režimą negali būti kalbos. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje dar visai nereiškia, kad ir Lietuva tinkama beviziam režimui. Pagrindinis reikalavimas - mažas neišduotų vizų skaičius (ne daugiau kaip 3 proc.), mažas vizų režimo pažeidimų lygis, nelegaliai dirbančiųjų skaičius”, - vardija konsulė.

Bevizio įvažiavimo į JAV galimybę iš naujųjų ES narių turi tik Slovėnija. Lietuva, pasak ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko, jau gegužės pradžioje pasiūlė JAV derėtis dėl bevizio režimo. Pirmosios konsultacijos turėtų būti surengtos birželį. Ambasadoriaus teigimu, į šį prašymą buvo atsakyta pozityviai. Tai geras ženklas. Panaikinti vizų režimą naujoms ES narėms JAV ragino ir Europos Komisija.

Vis dėlto V.Ušackas pažymėjo, kad Lietuvos piliečiai gali tikėtis be vizų vykti į Jungtines Valstijas ne anksčiau nei po poros metų. Tiek gali užtrukti derybos dėl vizų režimo panaikinimo.

R.D.Elvikis prognozuoja, kad, Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus galimybėms lietuviams legaliai įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje, kitose ES šalyse, mažiau jų sieks nelegaliai įsidarbinti Jungtinėse Valstijose. Po gegužės pirmosios, ambasados duomenimis, norinčiųjų išvykti į JAV srautas nepadidėjo ir tikimasi, kad ateityje mažės. Juolab kad, pasak vicekonsulo Gregorio L.Bernštyno, gerėja galimybės JAV įsidarbinti legaliai. Vien tik žaliosios kortelės loterijoje kasmet laimi apie 2 tūkst. lietuvių. Nemažai tautiečių patys susiranda darbą šioje šalyje ir be vargo gauna darbo vizas.