Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Sustabdyto laiko mauzoliejus
2002-12-28
Jūratė KUZMICKAITĖ
Daugiau nei 3000 kalendorių - tokią kolekciją jau pavyko sukaupti buvusiam kolūkio ekonomistui
Tai, ką parodė Pijus Brazauskas, Skriaudžių kalendorių muziejaus direktorius, galima apibūdinti žodžiu “įspūdinga”.
Miestelio kultūros namų palėpėse veikia jo įkurtas unikalus kalendorių muziejus, išaugęs iš netikėtos buvusio kolūkio ekonomisto aistros kolekcionuoti kalendorius.
Mokestis už įėjimą - kalendorius
Nors P.Brazausko įkurtas kalendorių muziejus švenčia viso labo penkmetį, jame jau spėjo apsilankyti ekskursijos ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos, Rusijos.
Po kiekvieno ekskursantų apsilankymo P.Brazausko kaupiamų kalendorių fondas pasipildo naujais egzemplioriais. “Įvedžiau tokį gana originalų mokestį - bilietas į muziejų yra ne kas kita, o kalendorius”, - juokiasi muziejaus direktorius.
P.Brazauskas sako, kad jį domina absoliučiai visi kalendoriai: dideli ir maži, spalvoti ir juodai balti, popieriniai ir austiniai. Jam visiškai nesvarbu metai ir formatas. “Kad tik būtų kalendorius”, - paaiškina P.Brazauskas.
Peržiūrėjimui - 55 valandos
Kur galima sužinoti, kad senovės romėnų metai turėjo 10 mėnesių ir 304 dienas? Kas pasakys nežinančiam, kurią savaitės dieną jis gimęs? “Visa tai ir šimtus kitų įdomių dalykų galima rasti vartant kalendorius”, - teigia P.Brazauskas.
“Skambina man žmogus: kada 1943-iaisias šventė Velykas? Atsiverčiu tų metų kalendorių ir pasakau. Skambina iš Kultūros ministerijos: kurią savaitės dieną 1935-aisiais buvo liepos 5-oji? Kalendorius pasufleruoja”, - pasakoja muziejaus įkūrėjas.
Pijus Brazauskas, surinkęs per 3000 kalendorių, suskaičiavo, kad, skiriant po minutę kiekvienam, visiems jo sukauptiems eksponatams peržiūrėti prireiktų 55 valandų.
Iš 52 valstybių
Iš popieriaus, audeklo, kamštinio ąžuolo, keramikos - tokie kalendoriai puikuojasi ekspozicijoje.
Pijus Brazauskas turi ir didžiausią Lietuvoje išleistą kalendorių su Europos šalių žemėlapiais, ir mažiausią, savo dydžiu primenantį degtukų dėžutę. Šis mažylis išleistas 1939-iaisais.
Skriaudžių kalendorių muziejuje saugomi eksponatai iš 52 valstybių. Nuo Japonijos, Šiaurės Korėjos ir Honkongo iki Islandijos, Didžiosios Britanijos ir Rumunijos.
Seniausias P.Brazausko eksponatas yra lietuviškas. Tai 1848 m. rusų ir lenkų kalbomis Vilniuje išleistas kalendorius. Istorinių eksponatų, sakykim, tokių kaip 1900-aisiais išleistas “Šv.Antano kalendorius”, yra ir daugiau.
Senieji kalendoriai muziejuje saugomi po specialių muziejinių stalų stiklais. Didžioji dalis šiuolaikiškų eksponatų sukabinti ant sienų, net ant lubų.
Tapo populiarus tarp vestuvininkų
Paklaustas, kaip, kodėl buvęs kolūkio ekonomistas susidomėjo kalendoriais, Pijus Brazauskas susimąsto. “Kažkodėl jie man pradėjo patikti, - sako jis. - Juose sukaupta labai daug išminties. Pradėjau rinkti kolekciją tada, kai savo namuose suradau 35 kalendorius”.
“Iš muziejaus parsinešu kalendorius į namus. Tvarkau, jei reikia, remontuoju. Pradedu skaityti, ir surandu tiek netikėtų dalykų...” - kalba muziejaus direktorius.
“Turbūt nedaug kas žino, kad kalendorius kartojasi kas 28 metai. Gali ir dažniau, bet kas 28 - būtinai, - aiškina P.Brazauskas. - Vienas senukas, Lietuvoje gyvenantis graikas Konstantinas Mesaksudis, sudarė kalendorių, kurį galima naudoti net 400 metų”.
P.Brazauskas prisipažįsta tapęs populiarus tarp vestuvininkų: kalendorių dėka jis gali pasakyti daug įdomaus apie charakterių suderinamumą bei “laimingas” ir “pražūtingas” vestuvių dienas.
