Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Suprojektuota estakada virš Hidroelektrinės
2004-05-06
Gediminas STANIŠAUSKAS
Rinkimais besirūpinantiems politikams Kauno architektai kartkartėmis siūlo pritarti penkis kartus pigesniam projektui, negu statyti naują tiltą
Ant Kauno hidroelektrinės architektai siūlo statyti dviejų lygių automobilių estakadą. Originaliu sprendimu siūloma sureguliuoti transporto srautus pietrytiniame aplinkkelyje. Tačiau estakados statyba galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2008-aisiais, nes tik tada tikimasi iš ES Sanglaudos fondo gauti apie 45 mln. litų.
Gelžbetonio ir plieno tunelis
Per hidroelektrinę vedantis Kauno marių plentas yra vienas prasčiausių miesto pakraščio kelių. Vietomis jo plotis siekia tik 6 metrus, o priešingoms kryptims skirta tik po vieną eismo juostą. Rengiant Kauno bendrąjį planą architektams pavyko įtikinti Tarybą, jog šioje vietoje būtina statyti pietrytinį Kauno aplinkkelį. Estakadą “Kauno plano” architektai pasiūlė vėliau ir jau parengė kompiuteriu padarytus fotomontažus. Jie norėtų, kad estakada būtų traktuojama kaip neatsiejama pietrytinio apvažiavimo dalis.
Siūloma dabartiniu keliu transporto eismą nukreipti viena kryptimi nuo Petrašiūnų Panemunės link. Antruoju aukštu automobiliai važiuotų priešinga kryptimi nuo Panemunės Petrašiūnų link.
“Mašinos važiuotų stačiakampio formos metaliniu tuneliu, tačiau konstrukcinės medžiagos būtų parinktos jau rengiant išsamų projektą”, - sako architektas Gediminas Šinkūnas.
Transporto arterijos ilgis siektų apie 1,6 km, o plotis - apie 12 metrų. Projektuojamas tunelio aukštis būtų maždaug 6 metrai. Vyraujančios statybinės medžiagos - plienas ir gelžbetonis.
Pasiūlymo dar nepatvirtino
Statybos skyriaus apskaičiavimais, projekto vertė siektų 45-55 mln. litų. “Suprantama, tiek lėšų miestas skirti negali, todėl jų bus bandoma gauti iš ES Sanglaudos fondo, įtraukiant jas į Kauno pietrytinio aplinkkelio statybos sąmatą”, - mano Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Vyšniauskas. Iš bendros sumos Lietuvos valstybei tektų skirti iki 15 proc. projektinių lėšų. Pietrytinio aplinkkelio ilgis, neskaitant estakados, siektų 8 km, o darbų kaina - 28 mln. Lt.
A.Vyšniauskas pridūrė, kad yra dar du pasiūlymai, kaip sutvarkyti transporto srautus šioje vietoje. Pagal vieną jų, siūloma 50 metrų nuo užtvankos Kauno marių pusėje statyti naują tiltą. “Tačiau tilto sąmata išaugtų iki 200 mln. Lt, todėl šis pasiūlymas buvo atmestas”, - sakė A.Vyšniauskas. Trečiuoju atveju tiltą siūlyta statyti per Nemuną. Šis sumanymas netgi buvo įtrauktas į Kauno miesto generalinį planą, kuris galiojo iki praėjusių metų gegužės.
Nėra techninio ir ekonominio pagrindimo
G.Šinkūnas viliasi, jog artimiausiu metu Savivaldybė užsakys estakados techninę bei ekonominę studiją, o vėliau parengs projektą lėšoms gauti.
“Politikams apie tai vis primename, bet jie dabar užsiėmę rinkimais”, - pastebėjo architektas ir pridūrė, jog dokumentacijos ir estakados projekto rengimas užtruks ne vienerius metus.
Architektų apskaičiavimais, estakada gerokai sumažintų iš prieledyninio molio supiltos hidroelektrinės sankasos apkrovą, kuri neišvengiamai padidės, nes aplinkkeliu vyks intensyvesnis krovininių automobilių eismas. Pietrytinis Kauno aplinkkelis pagal dabartinius planus įsilietų į Kauno - Vilniaus magistralę.
Šiemet Savivaldybė skyrė 150 tūkst. litų pietrytinio apvažiavimo 4,37 km ilgio atkarpai suprojektuoti.
